Truputį apie vinilo kolekciją #6. Linkin Park & The Weeknd

Seniai berašiau ką nors apie vinilus. Bandymas kiekvieną sekmadienį rašyti apie vinilą patyrė fiasko – arba nesigauna arba visai namuose nebūnu ar tenka dirbti. Todėl nuo šiol bus truputį laisvesnis formatas – kada norėsiu tada ir rašysiu.

Tai jau šeštasis įrašas apie mano vinilo kolekcija. Aprašiau jau didžiąją dalį kolekcijos, liko pavieniai atlikėjų albumai, kurie kada nors sulauks savo eilės.

Linkin Park – Hybrid Theory (2000)

YouTube playlist

P_20180426_094251_vHDR_Auto

Mano pažintis su Linkin Park’ais buvo turbūt kokiais 2004 ar 2005 metais, kai jie buvo „ant bangos“. Tada dar neturėjau normalaus muzikinio skonio, bet kažkaip užsikabinau už jų ir pradėjau non stop klausytis visų jų albumų (kiek tada dar galėjau jų gauti neturėdamas interneto). Jų muzika padėjo pagrindus mano tolimesniam muzikiniam skoniui – metalui, rock’ui ir panašiai. Jie tapo mano mėgstamiausia visų laikų grupe. Turbūt labiausiai „nuklausytos“ grupės statusas mano gyvenime priklauso jiems. Dabar klausant po daugiau nei 10 metų užeina nostalgija ir prisiminimai.

Šitas albumas turi turbūt vieną gražiausių roko baladžių.

Linkin Park – One More Light (2017)

YouTube

P_20180426_094510_vHDR_Auto

Kad ir kaip gaila, tačiau tai jų paskutinis studijinis albumas tokia sudėtimi, kokia jie pradėjo groti ir prie kurios mes įpratę… Išėjus albumui skaičiau daug atsiliepimų ir komentarų, kad šis albumas yra šūdas, kad jie supopsėjo, tegul grįžta prie sunkiojo savo skambesio… Pradžioj, tiesą pasakius, manęs šis albumas nesužavėjo. Klausiau pirmą kartą porą išleistų singlų – susiklausė, bet labai galvoje neįstrigo. Pasiklausiau dar kartą – gal visai ir nieko. Paskui dar kartą ir dar kartą – ir visai pradėjo patikti, o tada… O tada visą pasaulį užklupo žinia, kad Linkin Park vokalistas, lyderis ir siela Chester Bennington iškeliavo iš šio pasaulio. Perskaičius šią žinią pasidarė žiauriai liūdna ir pajutau tuštumą, kadangi su šia grupe užaugau, ir supratau, kad daugiau tokių Linkin Park, kokie buvo – nebebus…

Taip pat skaičiau daug komentarų, kad visas šis albumas yra Chester’io pagalbos šaukimasis, arba, kad galima buvo nujausti, kad jis ruošiasi atsisveikinti, bet niekas to nesuprato. Dabar jau koks skirtumas. Viskas jau praeity, nėra prasmės užsiimti konspiracijom. Turim paskutinį ir neblogą jų albumą, likusią grupės dalį, kuri tikiuosi ateity dar kurs.

The Weeknd – Starboy (2016)

Spotify Web

P_20180426_094540_vHDR_Auto

The Weeknd atradau irgi visai netyčia. Kažkada buvo tokia daina Ariana Grande ft. The Weeknd – Love Me Harder berods. Tada dar pagalvojau, va kažkoks bando per populiarią atlikėją išlįst į muziką. Oi kaip aš klydau. Šis „kažkoks“, kurio balsas nerealiai panašus į MJ,nėra žinomas plačiajai masei, tačiau „undergrounde“ ir YouTube – dar ir kaip žinomas, turintis ne vieną tamsaus skambesio albumą – House Of Balloons, Echoes Of Silence, Kiss Land.

Starboy man išsiskiria pakankamai netradiciniu jam, labiau popsiniu skambesiu, tačiau šis albumas man vistiek labai patinka. Vienas iš tų šiuolaikinių atlikėju, kurio muziką aš ne tik klausau, bet ir perku.

Po poros metų visiško tylos (kalbant apie naujas dainas), THe Weeknd driokstelėjo – išleido EP My Dear Melancholy. Skambesiu The Weeknd vėl grįžta prie ištakų ir savo senesnių albumų skambesio – tamsaus, gilaus ir persmelkto kančia, kadangi išsiskyrė su savo meile Selena Gomez (o dieve koks praradimas). Kančia ir išsiskyrimas davė vaisių – šį belenkokio gerumo EP.

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos