Tas vakaras

Tas nuostabus vasariškas vakaras vaikštant miške, kuomet besileidžiantis saulė šviečia tarp medžių sukurdama pasakiškus vaizdus ir nušviečia viską vis šiltėjančia oranžine spalva. Tas per dieną prikaitusios ir vakare savotiškai kvepiančios pievos kvapas. Ta vakaro ramuma, kuomet vakarop nurimsta vėjas, pasidaro tyku ir girdisi tik vakarinis paukščių čiulbėjimas. Tas vakaras, kuomet laikas tarsi sustoja. Tas vakaras, kuomet atsiguli pievoje, žiūri į dangų ir saulėtekį ir svajoji. Arba nieko negalvoji ir mėgaujiesi akimirka.

Melancholiškas vakaras

Pavasaris yra mano mėgstamiausias metų laikas po rudens. Tirpstantis sniegas, kurį saulė kasdien šildo vis stipriau ir ilgiau, šilumos kvapas, atsirandančios spalvos ir besiskleidžianti žaluma. Optimistiškai nuteikiantis laikas, kuomet dienos šiltyn ir ilgyn, vis arčiau vasaros.

Tačiau vasara kažkaip labai daug emocijų nesukelia paskutiniu metu. Šilta, kartais per karšta, visada žalia. Kaip ir žiema be didesnių pokyčių, dėl ko tiesiog prie jos įprantama. Nepaisant to, vasariškos liūtys su perkūnijom, kuomet atrodo, jog iš kur gali būti tiek vandens, yra kažkas nerealaus. Ir tas lietaus kvapas! Daugmaž tuo ir apsiriboja mano meilė vasarai šiuo metu.

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos