Sekmadienio vinilas. 2018-03-10

scorpions-logo

Šio sekmadienio vinilai prasidės šeštadienį vakare. Fuck the system. Šiandien apie vieną iš savo visų laikų mėgstamiausių grupių, kurios yra praklausyta belenkiek valandų ir visos dainos mokamos atmintinai – Scorpions. Kažkada man skorpai buvo ta grupė, kurios galėdavau klausytis 24/7/365 ir vistiek neatsibostų. Jų dainos mane veždavo belenkaip. Per juos vėliau ir atradau visas kitas grupes – Whitesnake, Def Leppard, Iron Maiden ir kitus. Kitaip sakant, skorpai padėjo pamatus geram mano muzikiniam skoniui.

P_20180310_111359_vHDR_Auto

Fly To The Rainbow (1974)

Šitą vinilą pirkau dar tada, kai apie vinilą išmaniau tik tiek, kad turėjau pigų patefoną ir plokštelės yra kieta. Todėl šis viršelis yra toks paplyšęs. Tada man buvo dzin, mačiau skorpus – perku! Pirkau todėl, kad skorpai, nors šis albumas nelabai patiko. Buvo mėgėjas hard rock’o, o ne kažkokio 70-ųjų psichodeliko (ale). Tačiau su laiku pradėjo belenkaip patikti tokia muzika. Mano manymu, apskritai visi skorpų albumai su Uli Jon Roth buvo tobuli savo skambesiu. Gaila, kad jis paliko grupę, nes skorpų skambesys su juo būtų evoliucionavęs visiškai kitaip…

P_20180310_111607_vHDR_Auto

Lovedrive (1979)

Palikus grupę Uli Jon Roth skorpų skambesys pasikeitė. Tai su šiuo albumu jie padėjo pamatus savo klasikiniam skorpiškam skambesiui, suderinantis rokavus gabalus su melodingom, visiems atpažįstamom jų baladėm. Šis jų skambesys su tolimesniais albumais buvo išgrynintas.

P_20180310_111555_vHDR_Auto

Animal Magnetism (1980)

Baladė iš šio albumo Lady Starlight buvo jau taip nuklausyta ir gitaros taip nugrotos šia daina, kad tik prisiminiau ją ir mintyse jau skamba visa daina. Labai graži daina. Labai melancholiška ir liūdna. Šios dainos solo partija yra turbūt mano mylimiausia ne tik iš visų jų dainų, bet ir apskritai. Negirdėjau gražesnio gitaros solo…

P_20180310_111457_vHDR_Auto

Blackout (1982) (spotify link’as)

Šitas albumas buvo pirmasis mano savarankiškai pirktas vinilas. Pamačiau, pagalvojau, kad reikia, nusipirkau ir užsikrėčiau. Labai sunkus albumas, su greitom, melodingom, hard rock’inėm dainom. Įrašinėjant šį albumą vokalistas Klaus Meine buvo praradęs balsą, dėl ko jam teko gultis ant operacinio stalo. Nebuvo aišku, kad jis dar galės kada nors dainuoti, tačiau kaip matom viskas tada praėjo gerai.

P_20180310_111527_vHDR_Auto

Love At First Sting (1984)

Du beveik visiems žinomi hitai Rock you like a hurricane, Big city nights ir Still loving you. Turbūt dauguma yra girdėję šias dainas, net jei ir nežino pavadinimo. Taip pat ir vienas sekmingiausių jų albumų. Man tai labiausiai subrendęs jų albumas. Išbaigtas, nuostabiai skambantis, stiprus, su viena geriausių baladžių.

P_20180310_111513_vHDR_Auto

Savage Amusement (1988) (spotify link’as)

Šitas albumas man sukelia dvejopus jausmus. Iš vienos pusės jis man skamba labai pritemptas ir komerciškas, iš kitos pusės yra dainų, kurios man labai patinka. Ne stebina, nes šis albumas buvo jų eksperimentų pradžia, kuomet jie bandė būti labiau radio-friendly tuo pačiu išlaikydami savo klasikinį skambesį. Tai ir gavosi toks…meh. Klausyt klausau, bet kažkokių ypatingų jausmų nekelia.

P_20180310_111541_vHDR_Auto

Crazy World (1990)

Manau visi žino ar bent kartą girdėjo jų dainą Wind of Change, kuri yra tarsi šaltojo karo pabaigos himnas. Tai va, ta daina yra iš šio albumo. Dainos kažkiek grįžo prie savo klasikinio skorpų skambesio, bet vistiek skambejo truputį kitaip. Bet gerai. Geriau nei Savage Amusement.

Po šio albumo sekė eksperimentai su skambesiu. Face the Heat – vienintelis albumas, kurio niekada nesupratau ir tiesą pasakius niekada man nepatiko. Pure Instinct – albumas, kuriame daugiau baladžių, nei paprastų dainų. Nebuvo tai labai populiarus albumas, tačiau man visai susiklauso, visai gražios kai kurios baladės. Eye II Eye – vienintelis jų visiškai popsinis albumas. Iš pradžiu visiškai nepatiko ir nesupratau šio albumo, kol susiklosčius aplinkybėms išgirdau keletą dainų per radiją, paskui paklausiau viso albumo ir visai prilipo. Unbreakable – grįžimas prie ištakų. Grynojo roko dainos. Nors albumas buvo labai išreklamuotas pasauliniu turu, aukštų pozicijų neiškovojo. Klausydavau būdamas dar mokykloj, tai sukelia labai malonius prisiminimus. Humanity: Hour I – įdomesnis albumas. Tai albumas, kuris paremtas Desmond Child ir futuristo Liam Carl istorija, kurioje vyksta civilinis karas tarp žmonių ir robotų. Tai tarsi perspėjimas į ateitį, jog norint išgyvent reikia išlaikyti žmoniškumą. Sting in the Tail – išleistas kaip atsisveikinimo albumas (tačiau vis dar neatsisveikino iki galo). Albumo koncepcija – dainos, kurios skambesiu panašios į klasikinį jų 80-ųjų skambesį, tačiau su moderniu prieskoniu. Ir iš tiesų, klausant susidaro įspūdis, kad šis albumas įrašytas anksčiau, nei iš tiesų. Maloniai susiklauso. Skorpiškai. Stiprios ir klasiškai skambančios baladės. Man patiko. Return to Forever – tai tarsi naujai senas albumas. Trumpai jo esmė – surinkti geriausias demo, neįrašytas ar netilpusias į senus albumus dainas (80-ieji, 90-ieji), ir patobulinus išleisti kaip albumą, turintį senąją, klasikinę skorpų dvasią. Būtų puikus atsisveikinimo albumas.

Ir keletas ne studijinių albumų:

P_20180310_111321_vHDR_Auto

Išleistas 1979 metais rinkinys dainų iš Fly to the Rainbow ir Taken by Force albumų.

P_20180310_111430_vHDR_Auto

1984 metų rinkinys iš Fly to the Rainbow, In Trance, Virgin Killer ir Tokyo Tapers albumų.

P_20180310_111622_vHDR_Auto

Comeblack (2011)

Albumą sudaro naujai įrašytos jų pačių seni hitai, plius 60-ųjų ir 70-ųjų hitų coveriai.

Šiais vinilais papildyta ir vinilo skiltis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

 

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos