Sekmadienio vinilas. 2018-02-18

Kas daugiau mažiau klauso vinilo, žino apie vinilo turgelį prie Antakalnio žiedo. Paskutiniu metu pats pradėjau lankytis jame kone kiekvieną sekmadienį. Kažkaip visada randu tai, kas mane domina. O ir kainos nesikandžioja. Ypatingai pas vieną mano mėgstamą pardavėją. Praktiškai vien pas jį randu viską kas mane domina.

Nesu aš vinilo ekspertas, žinovas, nežinau, kurie leidimai geresni, kurie blogesni… Man tiesiog patinka rinkti vinilus, turėti savo mėgstamą ir naujai atrandamą muziką fiziniame pavidale. Todėl ir apžvalga bus…mėgėjiška. Taigi, šiandienos mano pirkinys.

rsz_p_20180218_135657_vhdr_auto

Šituos tris albumus sudėjau į vieną grupę tik dėl vienos priežasties – visi jie pigūs ir su traškesiais, tai apžvelgsiu bendrai. Foreigner – Agent Provocateur (1984) ir Foreigner – 4 (1981). Niekada rimtai neklausiau Foreigner, žinau tik geriausias jų dainas. Nusprendžiau paeksperimentuoti ir pasiimti šiuos du albumus, kadangi man patinka jų pop rock skambesys. Mėgstu tokią muziką, nenusivyliau. Vinilo kokybė – patenkinama, klausyti įmanoma, traškesiai.

Blondie –  Parallel Lines (1978). Irgi rimtai jos niekada neklausiau, žinau daugiau dainų, nei foreigner. Nusipirkau irgi pabandymui. 50/50. Dalis dainų užkabino, dalis nelabai. Žiūrėsim, gal vėliau užkabins. Vinilo kokybė – taip pat patenkinama, traškesiai, viršelis paplėšytas.

EDIT: vinilai išplauti, traškesiai sumažėjo iki minimumo, tai sakyčiau geras deal’as už porą eurų gerai skambantys vinilai. Tik viršeliai prastesni.

rsz_p_20180218_135736_vhdr_auto

Gipsy Kings – Mosaïque (1989)

Mano normali pažintis su Gipsy Kings prasidėjo prieš daugiau nei mėnesį. Ieškodamas tarp vinilų ką nors, kas patiktų žmonai, radau Gipsy Kings – Gipsy Kings (1987). Žinojau tik keletą jų dainų, tai pats iš to albumo nieko nesitikėjau, bet…užkabino. Labai gerai susiklausė, kad nepastebėjau, kaip pasibaigė paskutinė daina. Norėjosi dar. Kitas albumas buvo Gipsy Kings – Este Mundo (1991) . Nerealiai! Visos dainos labai melodingos, užvedančios, meistriškas gitaros grojimas… Mano naujas kažko seno atradimas!

rsz_p_20180218_135618_vhdr_auto

Duran Duran – Rio (1982)

Duran duran man visada buvo specifinio skambesio grupė. Šitas albumas labiau skirtas žmonai, kuri labiau mėgsta juos. Albumas pagal nuotaiką turbūt labiau. Kuo nurautesnė nuotaika – tuo šis albumas geriau susiklauso. Primena ankstesnius depešus. Vinilo būklė – puiki.

rsz_p_20180218_135603_vhdr_auto

Dire Straits – Brothers in Arms (1985) 

Klasika. Man turbūt geriausias jų albumas. O daina Brothers in Arms patenka į mano mėgstamiausių TOP. Vinilo būklė Excellent.  Dėl būklės ir pirkau.

rsz_p_20180218_135726_vhdr_auto

 

Joy Division – Closer (1980) 

Antras ir paskutinis jų išleistas studijinis albumas. Joy Division irgi turbūt nereikia pristatinėti. Kas nežino – 70-ųjų pabaigoje, susikūrę savo unikalų skambesį, jie išgarsėjo kaip post-punk judėjimo pionieriai. Tačiau grupė gyvavo neilgai, ~4 metus, kai 1980 metų gegužę vokalistas Ian Curtis pasitraukė iš gyvenimo. Tų pačių metų liepą ir buvo išleistas šis albumas. Po šio įvykio, likę grupės nariai tęsė savo karjerą kaip New Order grupė. (plačiau)

Tai mano antras jų albumas. Pirmasis, kurį įsigijau buvo Unknown Pleasures (apie jį kitąkart). Nors šis albumas (closer), man atrodo brandesnis už pirmąjį, o bet tačiau, Unknown Pleasures vistiek yra savo žanro klasika ir man patinka labiau. Bet ir šis nėra prastas. Vinilo būklė – puiki.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

 

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos