Ruduo jau artėja

Rašyta vasarą apie rudenį tampa mano šiokia tokia tradicija. Rašiau užpraeitais metais, rašiau praeitais metais, o šiandien rašau vėl. Tikriausiai rašysiu ir kitą vasarą. Perskaičiau praeitus įrašus ir buvo malonu prisiminti, kaip tada jaučiausi ir ką galvojau.

Prieš kelias dienas su parduotuvės direktore kalbėjome apie rudens planus. Ir man kažkodėl susišvietė, jog šiandien turėjo būti ne rugpjūčio 1-oji, o rugsėjo 1-oji. Ir aš buvau toks įsitikinęs, kad vienu metu teko gerokai pasukti galvą, kad suprasti, jog dar vasara. Matyt paskutinių dienų orai mane paveikė ir susuko man smegenis visai.

Man patinka vasara. Vasara tai toks lengvabūdiškumo, atsipalaidavimo ir šiokio tokio nerūpestingumo metas. Atostogos, savaitgaliai gamtoje, daugiau laiko leidžiame lauke, gryname ore, visur žaluma, viskas bujoja, auga, žydi, gamtoje pilna gyvybės, pilna veiksmo, viskas gyva. Ilgi vakarai ir auksiniai saulėlydžiai. Visa tai man yra vasaros apibrėžimas, kuri man patinka.

Bet man taip pat patinka ruduo. Vis dar žalia ir šilta primenanti vasarą rudens pradžia, auksinis ir spalvotas su viską dengiančiais auksiniais lapais rudens vidurys, bei žiema ir Kalėdom kvepiantis ir kartais net pabalęs rudens galas. Man patinka visoks ruduo. Kiekvienas metų laikas man sukuria savotišką nuotaiką, jausmą, kurie man asocijuojasi su konkrečiu oru.

Rudens pradžioje tai trumpėjantys saulėti vakarai, kurie vis dar yra pakankamai šilti, kad nenorėti namo, bet tuo pačiu ir leidžiantys pasidžiaugti besileidžiančia saule. Be galo mėgstu saulėlydžius. Po to, kai medžių lapai pradeda keisti spalvą į geltoną, oranžinę, raudoną, rudą, saulė pakyla nebe taip aukštai virš horizonto kaip vasarą, tuomet saulės šviesa nebūna tokia stipri kaip vasarą, labiau geltona negu balta. Ir tie saulės spinduliai kartu su nusispalvinusiais lapais sukuria šiltą atspalvį.

PA052684

Oras pradeda po truputį vėsti, o tai reiškia, kad einant pasivaikščioti galima jaukiai įsisukti į šiltesnį megztinį ar net striukę. Lengvas šaltukas kutena veidą bei rankas, bet saulė vis dar sugeba pakankamai neblogai sušildyti. Medžiai beveik nusimetė visus lapus. Dabar visi lapai guli krūvose, kurios yra išspardomos vaikų arba išpučiamos vėjo. Temti pradeda vis anksčiau ir man be galo patinka tas metas, kuomet saulė leidžiasi , danguje yra šiek tiek debesiukų, vos vos šalta, visi medžiai jau pliki , viskas aplink pasidarė ruda. Šiandien per Google Maps žiūrinėdamas kaip tik užmačiau tokį orą. Užplūdo tokia rudeninė nuotaika, kad nusprendžiau parašyti šį įrašą. Man įdomu, ar čia tik aš vienas toks nuotaiką sieju su orais ir turiu savo mėgstamiausią orą, ar ir jums taip būna?

P_20191019_130849_vHDR_Auto

Rudens pabaiga, lapkričio mėnesis, šalta, galbūt jau sniegas nuklojo žemę, o gal tik lengvas įšalas. Saulė vos pakyla virš plikų medžių viršūnių miške, nušviesdama viską oranžiniu atspalviu, beveik nei kiek nebešildydama. Visi buvę gražūs auksiniai rudeniniai lapai pavirto vienspalviu rudos spalvos lapų kilimu. Einant per lapus jie jau nebešlama, nes baigia supūti. Iškvepiami garai ir šąlantys pirštų galai primena, kad jau nebe šiltasis ruduo. Einant mišku spalvų nebesimato. Baltuoja pavieniai beržų kamienai apšviesti saulės, pagrinde dominuoja ruda spalva ir jos atspalviai, kurie labai stipriai kontrastuoja su ryškiai tamsiai mėlynu giedru dangumi ir oranžine saule. Iki Kalėdų liko maždaug mėnuo ir su kiekviena diena vis labiau stiprėja Kalėdinė nuotaika.

IMG_20191201_133654

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos