Pasivaikščiojimas: apleista cerkvė, kapinės ir pavasaris

Buvo visai malonus ir saulėtas sekmadienio vakaras, kuomet nusprendėm vėl pasivaikščiot. Galbūt keistai nuskambės, bet man visada patiko pasivaikščioti po kapines. Turbūt dėl ten tvyrančios ramybės ir visiškos tylos. Jokio triukšmo, jokių žmonių – tik paukščių čiulbėjimas ir lapų šnarėjimas senų paminklų ir antkapių apsupty. Turbūt mano siela labai juoda, kad man patinka kapinės ir man jos tarsi parkas pasivaikščiojimams.

rsz_p_20180325_191256_vhdr_auto

Mėgstu tiesiog fotografuoti antkapius. Seni, aplužę, supuvę, apsamanoję nuotraukose atrodo kartais dramatiškai, kartais per daug šiurpiai. Bet man patinka.

rsz_p_20180325_191535_vhdr_auto

Antakalnio kapinėse man labiausiai patinka senoji jų dalis – su cariniais ir lenkų laikų antkapiais. Einant ir skaitant, kas juose parašyta, įmanoma nemažai sužinoti. Pavyzdžiui, Antakalnio kapinėse yra apleista cerkvė, kuri man visada labai rūpėjo. Ypač, kas viduj. Deja, į vidų patekti yra praktiškai neįmanoma neišlaužiant paradinių durų.

rsz_p_20180325_191826_vhdr_auto

P_20180325_192344_vHDR_Auto

Internetuose apie šią cerkvę neradau labai daug informacijos. O ir rusų kalba ne kažkas yra parašyta apskritai.

Šaltinis čia ir čia

XX amžiaus pradžioje į Vilniaus miesto valdybą kreipėsi karininkas Vladimiras Bykovskis, prašydamas leisti jam šiose kapinėse pastatyti nedidelę mūrinę cerkvę. 1903 metais jis sulaukė Dūmos leidimo statyti cerkvę, kuriam įsigaliojus pats ėmėsi ją projektuoti. 1905 metų vasarą cerkvė jau buvo pastatyta, liepos 28 dieną (kitur parašyta birželio 27d.) pašventinta ir perduota kazokų pulkui. V. Bykovkis pastatęs cerkvę ir joje palaidojęs sūnus, 1908 metais mirė ir buvo palaidotas šioje cerkvėje. Jos išorėje, trijose nišose, yra antkapinės lentos su įrašais V. Bykovskiui ir jo sūnums atminti. Toje pat sienoje, nišas juosiančio juodo poliruoto akmens rėmo pakraštyje iškaltos projekto autoriaus V. Bykovskio ir darbų vykdytojo D. Biknerio pavardės.

rsz_p_20180325_191911_hdr

rsz_p_20180325_192042_vhdr_auto

Antkapinė lenta, ant kurios parašyta „Karinis inžinierius generolas – majoras Aleksandr Andreevich Bykovskij, šios cerkvės sukūrėjas. Pasimirė 1908 m. balandžio 20d., 70 metų amžiaus„.

rsz_p_20180325_192110_vhdr_auto

Užrašas sako: „Anastasija Aleksandrovna Paul, generolo – majoro našlė, pasimirė 1902 m. lapkričio 14 d. Draugui nuo draugo„. Tikriausiai tai Bykovskio draugo žmonos kapas.

rsz_p_20180325_192520_vhdr_auto

Pati cerkvė neišvengė pasikeitimų. Originaliai ši varpinė turėjo apvalų cerkvėms būdinga kupolą, tačiau berods lenkų laikais bokštelis buvo pakeistas į tradicinį katalikų bažnyčios trikampį.

Kaip ir minėjau, į vidų patekti neįmanoma, bandžiau pažiūrėti pro langus, bet susidaryti įspūdį, kas yra viduj – neįmanoma, nieko nesimato. Tikriausiai viduj labai gražu ir viskas originalu ir nepaliesta daug metų.

Kaskart vaikščiodamas po šias kapines atrandu ką nors naujo. Šįkart pastebėjau kapą, kurio ankščiau nebuvau pastebėjęs niekad.

rsz_p_20180325_192859_vhdr_auto

Pakankamai apleistas, atokiau nuo takelių, ant kalvos, nei vardo lentelės, nieko, Priėjus arčiau pamačiau keistą vaizdelį.

rsz_p_20180325_192937_vhdr_auto

Žvakė, mažas auksinis kryžiukas, svogūnas ir degtinės butelaitis, dvi plytelės su žvakute ir peilis. Puota? Kažkieno senas draugas ir atėjo atšvęsti metinių? Ritualas..?

Velykų šeštadienis

Nudažę, tiksliau kai žmona nudažė margučius, nusprendėme išeiti pasivaikščioti. Taip,vėl. Geras oras, šilta, užsimetėm odeškes ir patraukėm po rajoną.

rsz_p_20180331_161434_vhdr_auto

Turbūt daug kas matę Vileišio gatvės šūdinuką – nuostabaus šūdo tvaiko ir šiukšlių kalno apsupta bomžų landynė. Jau viena lenta, kuria užkaltas pirmas aukštas, išlaužta ir ten slepiasi neišpasakytas šiukšlių kalnas ir nuostabus romantiškas aromatas.

rsz_p_20180331_161334_vhdr_auto

Rūžavas šikinykas netoliese tik pastiprina aplinkoje tvyrantį gaivų šūdo tvaiką. Jeigu rimtai, tai pats namukas man visai patinka. Ganėtinai užstatytoje sovietinių namų teritorijoje, šis namukas, kuris statytas seniai ( pagal šį palyginimą, jau 1944 m. jis stovėjo) išliko iki mūsų dienų ir niekas į jį nepasikėsino ir nepastatė namų kvartalo. Dar neseniai buvo visai gyvenamas, dabar stovi visiškai apleistas užkaltais langais. Sutvarkius namą, sutvarkius aplinką, būtų visai graži istorijos detalė stovietinių daugiabučių apsupty.

P_20180331_160330_vHDR_Auto

Toje pačioje Vileišio gatvėje, kažkuriame iš kiemų pamatėm snieguoles ir prabudusią bitę.

P_20180331_154520_vHDR_Auto

Netoli namų neapžėlusi augmenija, įdomi akmenų siena.

Tiek šiuo pasivaikščiojimu.

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos