Barzdoto tėčio užrašai #74

Labas, darželi.

Išaušo ta diena kuomet per vieną dieną staigiai viskas pasikeičia. Dingsta dvejus metus buvusi rutina, prie kurios mes abu su žmona buvom įpratę. Dabar vėl reikės iš naujo visiškai nuo nulio kurtis naują rutiną. Bet tikiuosi, kad labai sunku nebus.

Atrodo, dar tik neseniai rašiau ir džiaugiausi, kad gavom vietą darželyje, o šiandien jau lydėjom mažę į pirmąjį susitikimą su auklėtoja ir susipažinimą su darželiu. Prieš tai kelis mėnesius po truputį aiškinom, kad po gimtadienio eis į darželį, kad ten bus daug vaikučių ir kad reikės likti vienai. Visi tokie pasakojimai apie darželį buvo lydimi kone isteriško laimės priepuolio ir galvos linksėjimu taip taip taip, aš noriu eiti į darželį. 

Bardoto tėčio užrašai #73

Važiuojam šiandien iš sodo. Visi pavargę, su krūva įspūdžių. Nors oras nelepino saule, o beveik visą dieną lijo, vistiek smagiai iš anksto atšvęstas mažės gimtadienis. Ant galinės sėdynės girdžiu žmona ginčijasi su maže dėl to, kas pavaizduota knygutėje.

– Kas čia? – klausia mažoji.
– Žuvis. – atsako žmona.
– Cia tasė – „čia tašė“.
– Ne, čia žuvis gi.
– Tase.
– Nu gi žuvis čia.
– Ne, tase.
– Žuvis.
– Tase!
– Žuvis.
– Tase! – Beveik verkiančiu balsu sako mažė. Buvo tokia įsitikinus savo teisumu, kad buvo pasiruošusi paleisti ašaras.

Mama tiesiog pasidavė ir metė ignorą.

– Tase! Tase! Tase!

Matyt labai patiko ginčas.

Per siauri akinių rėmeliai – didelė bėda

Labai džiaugiausi kai savo uždirbtais pinigais nusipirkau naujus gražius akinius. Jie buvo visiškai kitokie, nei iki šiol turėti. Buvau labai jais patenkintas. Tačiau po kurio laiko nešiojant juos pradėjau jausti galvos skausmą, spaudimą smilkiniuose ir palengvėdavo tik tada, kai nusiimdavau akinius.

Galvojau, jog problema tame, kad lęšiai per pasidarė per silpni arba per stiprūs. O gal su akim kažkas pasidarė. Neiškenčiau ir nusipirkau naujus akinius. Ir problema dingo.

Barzdoto tėčio užrašai #72

Žodžių sprogimas.

Kažkaip mūsų mažė nelabai noriai išmoksta žodžius. Tiksliau, nelabai noriai mokosi tuos žodžius, kuriuos patys vartojam arba visiškai lengvus ir pagrindinius susikalbėjimui. Tačiau užtenka vieną kartą pasakyti kokį nors netinkamą žodį kalbantis tarpusavyje, tai jau girdim kaip iš kambario atkartoja jį visu gražumu. Turi susikūrusi savo žodyną, kuris susideda iš žodžių dalių, garsų, kuriuos dalykai daro (teka teka, niamu niamu, tepu tepu ir pan.) ir beveik normalių žodžių.

Bet savaitgalį kažkas atsitiko. Mažąją taip pramušė ant kalbėjimo, kad ji išmoko gal 10 naujų žodžių. Kelis žodžius ji pasakė taip netikėtai mums, kad mes abu buvome apakę. Sėdi sau ramiai ir skelia ką nors, pvz.,  Goda, oga. Kai kurie evoliucionavo – anksčiau bebras buvo bibi, o dabar bebas. Arba išmoko apjungti žodžius sakydama bebas odiga! 

Pirmieji rudens ženklai

Prieš kelias dienas vaikščiojau miške ir pastebėjau, kad gamta jau po truputį ruošiasi rudeniui. Kai kurie augalai ir gėlės jau nužydėjo ir nudžiuvo, žaluma miške pasidarė tamsiai žalia palyginus su pavasariu, kuomet žaluma ryški šviesiai žalios spalvos. Ir šiaip, jau temsta anksčiau, vakarai vėsesni, naktys šaltokos. Rudenėja.

Taigi, bevaikštant pastebėjau dar ir tai, kad vietomis miške medžiai jau pagelto ir numeta lapus. Taip ir nesupratau, ar tai ankstyvo rudens pėdsakai ar tie medžiai serga ir dėl to meta lapus. Nepaisant to, nuotaika vistiek rudenėjanti.

Kodėl taip parkuojatės?

Nežinau ar jūs pastebėjot, bet aš jau prieš kurį laiką pastebėjau tokį fenomeną.

Atvažiuoji, pavyzdžiui, į prekybos centro aikštelę dienos metus. Aikštelė tuščia, kokių 15 iš eilės vietų laisvų. Ir priparkuoji mašiną atokiau nuo kitų mašinų palikdamas po tikrai daug laisvų vietų į abi puses, statykis kur nori. Bet ne, įvažiuoja į aikštelę ir pasistato šalia. Ir dar ne bet kaip, o taip, kad tas nenaudėlis atidarydamas dureles būtinai trinktels į tavo mašiną, nes pasistatė per arti. Tada atvažiuoja dar vienas ir pasisato iš kitos pusės. Nu negi nėra vietų kitur.

Aš nesuprantu, kodėl žmonės taip daro. Ar jie jaučia kažkokį malonumą nuo to. Net nesugalvoju priežasčių, kodėl taip reikia daryti. Tai tas pats, kas viešajame tualete iš visų laisvų pisuarų pasirinkti tą, prie kurio jau yra žmogus ir pasiklausti, kaip jam sekasi myžti. Nieks taip nedaro. Pilna vietų, tai parkuokitės kitur, toliau, ten, kur tuščiau.

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos