Melancholiškas vakaras

Pavasaris yra mano mėgstamiausias metų laikas po rudens. Tirpstantis sniegas, kurį saulė kasdien šildo vis stipriau ir ilgiau, šilumos kvapas, atsirandančios spalvos ir besiskleidžianti žaluma. Optimistiškai nuteikiantis laikas, kuomet dienos šiltyn ir ilgyn, vis arčiau vasaros.

Tačiau vasara kažkaip labai daug emocijų nesukelia paskutiniu metu. Šilta, kartais per karšta, visada žalia. Kaip ir žiema be didesnių pokyčių, dėl ko tiesiog prie jos įprantama. Nepaisant to, vasariškos liūtys su perkūnijom, kuomet atrodo, jog iš kur gali būti tiek vandens, yra kažkas nerealaus. Ir tas lietaus kvapas! Daugmaž tuo ir apsiriboja mano meilė vasarai šiuo metu.

Šiandien ta reta diena, kuomet išėjau pasivaikščioti vakare, saulei besileidžiant. Bevaikštant su fotoaparatu pasijaučiau paaugliu. Tuomet beveik kiekvieną vakarą išeidavau su fotoaparatu pasivaikščioti į mišką, tais pačiais keliais, kuriais vaikštau iki šiol. Tas šiltas, saulėtas vasariškas vakaras miške, kuomet kvepia drėgme po vakarykščio lietaus ir saulėje įkaitusia žeme. Ėjau lėtai, neskubėdamas, godžiai traukdamas į save šį kvapą ir išgyvenamas prisiminimus.

Man patinka prisiminimai. Jie dažniausiai nuteikia melancholiškai linksmai, bet man patinka tas jausmas. Būna gera.

Nuotrauka iš šio vakaro

P6065657_gimp

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos