Kasdieniai dalykai kavinėse ir kaip jie veikia

handmade-italian-espressoLabai dažnai, bent po kelis kartus į dieną, žmonės klausia ar piktinasi dalykais, kurių veikimo nesupranta, bet vistiek jaučiasi teisūs ir viską išmanantys. Tai elementarūs klausimai susiję su darbo tvarka, produktais ir kitom smulkmenom. Taigi trumpai pabandysiu kai kuriuos iš jų paaiškinti, galbūt kam nors pravers.

Bendra tvarka kavinėje

Tvarka kavinėje yra išskirtinai personalo pareiga ir jo atsakomybė, jei kažkas netvarkinga. Ar tai būtų trupiniais nubarstytos grindys, ar indais nukrauti stalai, ar šiaip jovalas, kai visi staliukai stovi kreivai, indai neplauti (jei yra), viskas ne savo vietose.  Normalioje kavinėje to neturi būti ir viskas turi būti švaru ir tvarkinga.

Nekalbu apie tas vietas, kur yra netvarka, bet personalas tiesiog tingi susitvarkyt. Atleist iš darbo tokius.

Tačiau, pasitaiko išimtinių atvejų, kuomet personalas dėl didelio srauto tiesiog nespėja visko sutvarkyt, nes nėra kada pasitraukt nuo baro. Ypač, dirbant vienam.

Todėl būna atsiranda personų, kurios matydamos, jog personalas tiesiog nieko nespėja, pasinaudoja proga ir prirašo skundų kaip viskas netvarkinga. Arba ateina tiesiogiai pas personalą ir pasikėlusiu tonu prašo nurinkti staliuką ant kurio guli vos vienas puodelis. Na taip, tai yra baristos darbas, tačiau turėk tu žmogiškumo ir paprasčiausio supratingumo ir išmesk (jei popierinis) ar atnešk iki baro (jei porcelianinis) tą puodelį ir nereiks vienas kitam gadintis nervų.

Ką noriu tuom pasakyti? Kai kurie žmonės atėję į kavinę iš savęs stato tokias VIP personas ir elgiasi taip, lyg būtų atėję į prabangiausią restoraną visame mieste ir gainioja personalą. Tokiems galiu pasakyti tik vieną – geriau neateikit. Ką čia su prastuomene prasidėti, ane? Visiems kitiems, kurie šiaip ne mėgėjai nusinešti net savo indų jau nekalbant apie svetimus – susiraskit savyje nors kiek žmogiškumo ir supratingumo. Bent savo puodelį padėkite ant baro, kai išeinate, jeigu matote, jog daug žmonių ir darbuotojai nieko nespėja. Kitą kartą barista pamatęs jus atsimins šį jūsų elgesį ir bus malonesnis. O jeigu norite atsisėsti ten, kur kažkas paliko savo puodelį ir jūs jį atnešate savo noru – pagarba ir dėkingumas visuomet jums.

Arbatpinigiai

Apie arbatpinigius teko girdėti daug įdomių pasisakymų. Pradedant tokiais, kurie sako, jog niekada nepalieka arbatos, iki tokių, kurie palikdami daugiau arbatos tikisi gauti dirbančių merginų kontaktus. Tiek pirmus, tiek antrus reiktų išvežt į mišką ir sudegint. O geriau tiesiog palikt pririštus, kad vilkai išgraužtų organus ir šernai išknistų.

Arbatpinigiai yra kliento padėka konkrečiam darbuotojui arba komandai už suteiktą paslaugą arba gerai atliktą darbą. Pavyzdžiui, už kaskart taip pat skaniai padaromą kavą ir malonų aptarnavimą, už malonų, profesionalų ir greitą padavėjos aptarnavimą, už kirpimą (jei kerpamasi pas meistrą,o ne pas Natašą kirpykloj už kampo prie načnyko už 3eur) ir panašiai. Tada kyla klausimas, tai tada ir kasininkėm ir visiems kitiems irgi reikia palikti arbatos? Į šitą klausimą neturiu atsakymo. Tai jau kiekvieno asmeninis reikalas. Tačiau, aš manau, arbatpinigiai turėtų būti norma tose vietose, kuriose gaunama paslauga (kirpimas, masažas, terapija ir panašiai) arba prekė (padavėjai, barmenai, baristos, kulinarai ir t.t.). yra sukuriamos vietoje ir specialiai konkrečiam pirkėjui.

Kiek palikti arbatos? Aš visada stengiuos palikti apie 10-15% nuo sumos. Jei aptarnavimas buvo prastesnis, nei visada, palieku mažiau. Arbatpinigius palieku tik stambiom monetom, o ne krūvą centų. Tai yra taip pat šlykštu ir nemandagu kaip spjauti žmogui į veidą. Geriau jau tada išvis nieko nepalikti. O dar jei prie viso to, nutaisius šlykščią fizionomiją, pasako, kad „oi, kaip gerai, atsikratysiu centais“ ir viską sumeta į dėžutę, tai tokiems norisi mesti tuos pačius centus snukin. Taip pat, pasakymas „grąžą pasilik sau“ parodo, kad žmogus neišsivystė ir vis dar įstrigo evoliucijoje ties chamiškuoju Homo Sovieticus. Alternatyva? Padėti pinigus ir, jeigu norite be grąžos, tiesiog pasakykit ačiū ir viskas bus aišku ir žymiai mandagiau. Pasikartoju vėl, arbatpinigiai yra padėka darbuotojui už jo pastangas, o ne galimybė atsikratyti smulkiais centais ar apsimesti geru ir paaukoti varguoliam centų.

Kitas dalykas – žmonės, kurie įsivaizduoja, jog arbatpinigiai sudaro didžiąją dalį atlyginimo, o darbovietė moka centus, taip jiems ir reikia, ūbagai, patys pasirinko čia dirbti, o dabar būna malonūs, nori užsidirbti. Taip mąstančius irgi nuvežti į mišką ir sudegint iškart. Jeigu įmonė, visaip chaltūrina norėdama mokėti mažesnį nei minimalų atlyginimą, motyvuodama tuo, jog darbuotojai susirenka daug arbatos – tokioms įmonėms linkiu bankrutuot, o savininkam būti viešai išplaktiems rimbu iki kol išleis paskutinį kvapą. Arbatpinigiai yra kliento ir darbuotojo asmeninis dalykas ir įmonė neturi į tai kištis ar dėl to mokėti mažesnį atlyginimą, norint sutaupyt. Jeigu darbuotojas uždirba daug arbatpinigių, tai gal jis geras darbuotojas ir naudingas įmonei, asile tu, neraliuotas? Mokėk jam didesnį atlyginimą, o ne atimk paskutinius centus.

Desertai

Padariau išvadą: žmonės įsivaizduoja, kad desertus gauname kasdieną, o iki vakaro parduodame viską. O ko neparduodame – išmetame. Tada ryte naujus gauname. Ir taip kiekvieną dieną. Kas nežinojo, viskas vyksta truputį kitaip. Pabandysiu trumpai ir aiškiai.

Dažniausiai, kavinės (tie, tikrieji coffee shop’ai, kurie specializuojasi kava ir patys desertų nekepa, o ne bandelinė, pyraginė, ar kita -inė) perka desertus iš tiekėjų. Tiekėjai, dažniausiai, turi savo vežimo grafiką. Arba kavinė susitaria su tiekėju dėl dažnumo. Įprastai tai būna 2-3 kartai per savaitę. Tai reiškia, kavinę desertai pasiekia 2-3 kartus per savaitę.

Kodėl taip yra? Palyginimui, nieks neperka į namus daugiau maisto, nei reikia arba gali suvalgyti. Kitaip visą maistą reikėtų išmest. Lygiai tas pats ir kavinėje – užsakoma tiek desertų, kad užtektų iki kito vežimo.

Bet tada kelias dienas pastovėję desertai būna nešviežūs! Labai abejoju, ar patys valgote tik iš šviežiausių produktų pagamintą maistą ir tik vieną dieną. Dažnas, spėju, gaminasi maistą dviem trim dienom ir nieko, valgo, nenumirė. O jeigu rimtai, kiekvienas desertas turi galiojimą terminą, kuris vidutiniškai siekia keletą dienų. Ir kai ateina seneliukai ar supermamytės ir klausia, ar tas ir anas desertas šviežias, visada sakau, kad šviežias. Nes jei būtų nešviežias, tai jis nebegulėtų vitrinoje, o būtų šiukšliadėžėje. Nes nešviežias reiškia, kad deserto galiojimo laikas baigėsi.

Bet aš noriu to deserto, kurį kažkada valgiau ir buvo labai skanus ir noriu dabar. Niekuom negaliu padėti, ateik pirmadienį, kada konkretus desertas bus atvežtas.

17:00 ateina pasipiktinęs lankytojas, kad nebeturim ragelių. Rageliai skaniausi yra ryte. Jie gaunami ryte ir pageidautina iki pietų juos parduot. Kitaip jie sudžiūna. Jeigu vakare jų nebėra, reiškia pardavėm visus. Reikėjo ateit ryte.

Jūsų desertai neskanūs, atsinešiu savo/iš kitur. Lauk iš kavinės ir nebegrįžk.

Ar turit ledų? Labai įdomus klausimas šiaip. Yra vietų, kuriose yra ledų vitrina ir iškart matosi ar yra ledai ir kokių yra. Iš to įpročio kai kurie pamiršta (arba nenori prisimint) elementarias produktų laikymo taisykles. Ledai laikomi šaldiklyje, prie -18°, desertai +6°. Tai va, ir kai ateina, ir ieško ledų toje vitrinoje, kurioje sudėti desertai ir kurioje +6° ir tarpusavy pasitarę nusprendžia, kad čia nėra ledų, tada pasidaro ir graudu ir linksma. Čia toks ne į temą linksmesnis. Ir pamokantis.

Ilgos eilės

Turbūt daugeliui yra pasitaikę atvejų, kai ateinat į kavinę ir pamatot, jog nežmoniško eilės, todėl arba išeinat arba vis tik nutariat stovėti eilėje ir laukti. Jeigu esate kantrus ir supratingas žmogus ir tiesiog ramiai stovite ir laukiate, kol baristos pasitaško ir dažniausiai nieko nespėja – esate nuostabus žmogus.

Tačiau yra tokių, kuriem penkias minutes pastovėti eilėje yra kančia, pradeda burbėti ir reikšti darbuotojam savo nepasitenkinimą, kaip tamstos laikas buvo prašvaistytas veltui ir kaip mažai darbuotojų dirba, jeigu eilės susidaro ir dabar už tą laukimą reikia pavaišint kava. Jeigu tu taip galvoji, tai nusiskandink.

Kodėl? O gi todėl, kad darbuotojai yra lygiai tokie patys žmonės, o ne robotai, todėl negali dirbti greičiau nei leidžia žmogiškos galimybės. Jie gal ir norėtų daryti penkias kavas vienu metu ir visa tai padaryti per 20 sekundžių, tačiau tai fiziškai neįmanoma. Todėl, kai matot milžinišką eilę, tai pagalvokit, kad žmogus už baro dirba visą dieną ant kojų, dažniausiai 10-11 valandų pamainą ir jis yra vienas, o jūsų daug. Įsivaizduokit save jo vietoje – apsišiktumėte iš baimės vietoje.

Bet tai jie tryse už baro ir vistiek nieko nespėja! Didesnis žmonių skaičius už baro nereiškia, kad jie aptarnaus daugiau žmonių. Žmonių skaičius už baro dažniausiai apskaičiuotas taip, kad krūvis būtų paskirstytas tolygiai. Tuo tarpu, komanda tarpusavy pasiskirsto darbus optimaliausias našumui ir kad nesimaišytų vienas kitam. Tai vadinama susidirbimu.

Jei nespėja, tegul papildomą žmogų duoda! Jeigu komanda labai gerai susidirba, tai papildomas žmogus gali išmušt iš vėžių visus ir trukdytis ir viskas truks tik lėčiau. Aš asmeniškai labiausiai mėgstu dirbti dviese. Yra bendradarbių, su kuriais labai gerai susidirbę ir nereikia net kalbėtis, viskas būna padaryta greitai ir profesionaliai. Bet dažniausiai dirbam tryse,o ketvirtas žmogus tik trukdosi, nes fiziškai keturiese netelpam.

Tačiau yra atveju, kuomet eilės atsiranda iš niekur, dažniausiai iš neprofesionalumo ir nesugebėjimo susitvarkyti su minimaliu srautu. Tada prasideda panika, kurios metu pradedama skubėti, stokojant įgūdžių ar profesionalumo viskas krenta iš rankų ir niekas nesigauna, tuos pačius dalykus tenka perdaryti iš naujo taip gaištant brangų laiką ir stabdant eilę dar labiau. Tuomet, manau, galima pabambėti, jog didelės eilės, arba kad eilė nejuda visai nes komanda nesusitvarko, kaip turėtų. Tokiais atvejais dažniausiai dirba naujokai arba tie, kurie per daug nesistengia dėl vienų ar kitų priežasčių.

Apie eiles, susidarančias dėl renginių, koncertų ar mugių, aš net nekalbėsiu. Tai yra normalu, tai yra nuspėjama ir jeigu tikitės, jog Kaziuko mugės metu kavinės bus tuščios, o atėję pamatėte krūvą žmonių ir vistiek sugebate tuom skųstis – užskruškit.

Kiti dalykai

Dar trumpai apie keletą dalykų vienoje temoje

Gryni pinigai

Dauguma pirkėjų įsivaizduoja turbūt, kad kasos stalčius ir pinigai yra begaliniai arba sujungti su banku, iš kurio visada atkeliauja kupiūros ar centai. Ir kai pradedu atidavinėti grąžą iš 50€ monetomis po eurą ar du – prasideda pasipiktinimai, kad per smulkiai, duokit normaliai. Turėčiau tai duočiau, bet – neturiu. Iš kur man ištraukt tuos pinigus? Netenkina? Prašom mokėti kortele ir nereikės piktintis smulkiais.

Darbo laikas

Pastebėjau, kad dauguma arba visiškai nesiorientuoja laike arba tiesiog nenori orientuotis jame. Arba daugelis turbūt įsivaizduoja, kad kavinės dirba iki kol išeis paskutinis pirkėjas. Na, arba bent jau iki kokios 12 valandos nakties. Deja, dažniausias kavinių darbo laikas – 22 valanda. Tai reiškia, kad 22 valandą visi iš kavinės turi išeiti. „O gal galime dar penkias minutes pasėdėti?“ kas nuo tų penkių minučių pasikeis? Ateis nušvitimas? Man tamstos reikės laukt, kol tamsta sugalvos palikti patalpą? Tamsta man gal sumokės arba namo parveš? Gerbkite darbuotojus, nes po visos darbo dienos jie ir taip pavargę ir nori namo, o dar jūs knisate protą. Likus 10 minučių iki kavinės uždarymo užsisakomas arbatinis arbatos gerti vietoje – jūs rimtai? „Mes spėsim“. Patikėkit manim, dar nei vienas taip pasakęs nespėjo.

Dalykų nežinojimas

Įraše apie klientų tipus rašiau apie tuos žmonės, kurie žino viską geriau nei kiti. Mano patarimas – jeigu nežinote ar neišmanote vieno ar kito dalyko, tai neapsimetinėkite, kad yra priešingai. Nes atrodysite kvailai. Geriau klaust iš nežinojimo, o ne apsimetinėti, jog išmanote, nors nė velnio neišmanote. „O ką apie mane pagalvos, kad nežino to ar ano?“ Nesate visažinis ir tokiu nebūsite, todėl negalite išmanyti visko. O tas debiliškas sovietinis mąstymas, ką apie jus pagalvos kiti. Aš asmeniškai labiau atsimenu tuos pirkėjus, kurie apsimeta žinovais ir paskui knisa protą, negu tuos, kurie nežino ir klausia.

2 Replies to “Kasdieniai dalykai kavinėse ir kaip jie veikia”

  1. Šiaip man nelb patinka toks stumimas, kad už nuomonę žmogų reikia išvežt ir sudegint, bet kažkaip skaičiau skaičiau ir kai priėjau šitą vietą:

    Jūsų desertai neskanūs, atsinešiu savo/iš kitur. Lauk iš kavinės ir nebegrįžk.

    Tai kažkaip labai pramušė :D Lauk iš kavinės :D Blemba blemba :D

    1. Tai ne kita nuomonė. Aš gerbiu kitas nuomones,kada jos adekvačios. Tai sutrikęs mąstymas šiek tiek. Ir tokį mąstymą reikia keisti į civilizuotą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos