Karantino dienoraštis. 19 diena

Dienos lekia kaip pašėlusios. Susidaro įspūdis, kad visa tai tęsiasi jau kokius du mėnesius. Dienos suvienodėja, rutiniškos, laiko pojutis dingsta ir kiekvieną vakarą su žmona susėdam vakare ir stebimės, kur dingo diena.

Ši savaitė kaip ir prieš tai buvusios visiškai niekuo ypatingu neišsiskyrė. Supratę, kad abiems, turbūt, prasideda alergija dulkėm namuose, nusprendėm iš pagrindų susitvarkyti visus namus. Po kambarį per dieną. Šiandien baigėm. Bent jau tas kelias dienas abudu buvom užsiėmę, laikas prabėga dar nepastebimiau, bet užtat jaučiamės baisiai produktyvūs. Malonus nuovargio jausmas ir pasitenkinimas matomu rezultatu pakelia nuotaiką bent kuriam laikui. Bent jau man.

O nuotaikos nuo vakar nelabai yra. Gavau žinių, kad grįžus į darbą greičiausiai teks susidurti su finansiniais sunkumais. Ne tai, kad aš labai materialistas ir baisiai rūpėtų pinigai. Bet kai visos šeimos pavalgymo lygis priklauso nuo manęs tai labai kerta per nuotaiką. Aš, žinoma, nesitikėjau, kad grįšiu į darbą kaip po atostogų ir viskas bus gerai. Bet kol to nepasako, sakykim, oficialiai, tol labai per daug apie tai negalvoji ir nesigadini nuotaikos. Na, bet tikėkimės viskas bus gerai. Kaip sakoma, ruoškis blogiausiam, bet tikėkis geriausio.

Kitas dalykas – balandžio antroje pusėje bus formuojamos vaikų darželio grupės. Ir ta nežinomybė ar pateksim į darželį ar ne mane vis labiau artėjant terminui slegia. Jeigu pateksim tai valio, viskas daugiau mažiau tvarkoj. Bet jeigu ne, turim su žmona susikūrę planą B, kurio, labai tikimės neprireiks, bet, jeigu prireiks, tai mes jį bent turim.

Bet yra ir pozityvių minčių. Kažką skaičiau spaudoj, kad yra planų švelninti karantiną nuo Velykų ir leisti nemažai kam dirbti. O jeigu mintimis nusikeliu dar toliau, į, pavyzdžiui, vasarą, kai įsivaizduoju, kad jau viskas baigėsi, jokio viruso nėra, gyvenimas saugus ir verda, visur vėl žmonės. Keista tai sakyti, bet net pasiilgau žmonių, nors aš esu visiškas intravertas ir galiu puikiai išgyventi be žmonių. Bet pasiilgstu tiesiog to lengvo šurmulio darbo dienos vidury arba šiltą vakarą, kai visi išeina pasivaikščioti. Laukiu to laiko, kuomet bus galima išeiti vakare pasivaikščioti nieko nebijant, pasiėmus ledų eiti kur akys mato su visa šeima ir džiaugtis šiltu vasaros vakaru saulei leidžiantis. Sakėm, kad kai viskas baigsis reikės nueiti kur nors romantiškai pavalgyti. Nors, tikriausiai, vien išėjimas į žmones sukels didžiulį emocijų pliūpsnį.

Kol kas visa tai tik svajonės. Bet jeigu labai labai kažko nori, tai svajonės išsipildo, taip?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos