Karantino dienoraštis. 1 diena

Kai ryte prabudęs pamačiau koks gražus oras lauke niekaip negalėjau patikėti, kad šiandien yra pirma diena tokio reto ir nelabai malonaus laikotarpio. Jausmai dviprasmiški: oras nuostabus, šilta, saulė šviečia, paukščiai čiulba ir šėlsta, bet tuo pačiu nuotaikos įtemptos ir kamuoja nežinomybė.

IMG_20200316_132353Kadangi dar nėra apribojama judėjimo laisvė, leidžiu sau tradiciškai išeiti pasivaikščioti į mišką vengiant miesto, žmonių ir bet kokio kontakto su kitais žmonėm ar paviršiais. Vakar jau rašiau, kad žmonių miške buvo tiek, kad buvo paprasčiau užsikrėsti ten, nei kokiame prekybcentryje. Šiandien irgi prasilenkiau su ne vienu žmogumi, tačiau nepalyginamai mažiau jų. O ir stengiausi išsirinkti maršrutą tokį, kuriuo nelabai vaikšto atvykėliai, nebent vietiniai. Kadangi kaip ir minėjau oras buvo tobulas tai niekur neskubėjau, mėgavausi gamta ir momentu. O ir skubėti neturiu kur. O ypač, kai neaišku, kas bus net po kelių dienų, tai reikia mėgautis kiekviena gera akimirka. Puiki proga praleisti daugiau laiko su šeima ir vaiku. Mažė tuo džiaugiasi, negali atlipti nuo manęs niekaip.

Bet šiaip, nepasakyčiau, kad kol kas kažkas labai pasikeitė. Apart to, kad dvi savaites neisiu į darbą. O tikėtina ir ilgiau. O taip pat, užsisakinėjom „barborą“ dar šeštadienį berods, tai dalies prekių negavom. Vėliau žmona ėjo į parduotuvę, tai ir ten jų nebuvo. Pagrinde kruopos, makaronai ir kai kurios mėsos.

Šiam kartui tiek.

IMG_20200316_133040

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos