Fotoblogas – dešimties metų iššūkis

Kažkada mano svajonė buvo studijuoti fotografiją ir iš to gyventi. Tai ir liko tik svajone. Gerai tai ar blogai sunku pasakyti. Pagal savo dabartinę specialybę vistiek nedirbu. Tai bent būčiau studijavęs tai, kas man iš tiesų patinka. Bet šiandien ne apie tai.

Man labai patiko fotografuoti. Vaikščiodavau vienas, kviesdavau draugus kartu fotografuoti. eFoto.lt buvo puslapis, kuriame sėdėjau ištisas valandas vertindamas kitų nuotraukas, dalyvaudamas diskusijose ir ieškodamas įdomių autorių. Dabar efoto.lt tai toks…na, merdėjantis puslapis, kuris net neįsivaizduoju ant ko laikosi. Bet tikiuosi dar ilgai laikysis ir atsigaus. Vis tik šis puslapis buvo mano mažytės šlovės akimirkos kaltininkas.

Prieš beveik dešimt metų, dažnai išvažiuodavome su draugais dviračiais ir kaip visada pasiimdavau su savimi fotoaparatą. Na, maža ką, sugalvosim ką nors pafilmuot ar nuotraukų padaryti. Susitarėme iš vakaro, kad anksti ryte, dar prieš patekant saulei, apie 4 val. ryto važiuosim pasivažinėti po miestą. Senamiestyje buvo gerų nuokalnių, kuriose dieną būdavo daug žmonių, o ryte buvo tuščia, todėl galima buvo prasilėkti su vėjeliu. Maršruto pradžia buvo prie Misionierių bažnyčios. Rytinė saulė kaip tik tekėjo ir švietė tiesiai mums į veidus lipant Subačiaus gatve link bažnyčios. Sustabdžiau draugus ir paprašiau papozuoti, labai geras apšvietimas, reikia išnaudoti. Štai kas gavosi:

Picture-048

Kažkurį kitą kartą su draugu išvažiavom pasivažinėti po mišką. Vėlgi, kaip visada, pasiėmiau fotoaparatą – mažu ką nors gero nufotografuosim. Jei ne, tai pafilmuosim kaip lekiam nuo kalnų.

Buvo, berods, rytas. Ne ankstyvas. Kokia 11 ar 12 valanda dienos. Einant mišku, vienoje vietoje, kur saulė apšvietė samanas, kilo švelnūs garai. Nežinau, galbūt rytinė rasa garavo ir saulė tinkamu kampu apšvietė juos. Bet atrodė fantastiškai. Per nuotrauką niekaip nepavyko perteikti tai, kas matėsi plika akimi.

Picture-373

Kilo vienintelė mintis – pasodinti draugą saulės apšviestoje vietoje, kad matytųsi saulės apšviesti garai ir vos ne dieviškoji angelo ant žemės nuotrauka gaunasi. Gal ne dieviškoji, bet viena mano geresnių nuotraukų:

Picture-321

Abi nuotraukos buvo įkeltos į efoto.lt, susilaukė gerų įvertinimų ir komentarų. Buvau labai patenkintas ir laimingas, kad kartais nupleškinu ir visai neblogų kadrų. Po kiek laiko, gaunu elektroninį laišką iš, berods, FOTO žurnalo redakcijos su prašymų atsiųsti šių dviejų nuotraukų (su dviračiais) originalus didelio formato, nes laimėjo atranką į 2010-ų metų 100-ą geriausių albumą. Dabar neprisimenu ar pats dalyvavau kažkokioje atrankoje, bet man atrodo, kad ne. Jie patys išrinko tiesiog random. Aš jau visas apsipatenkinęs, laimės ir džiaugsmo pilnos kelnės, ruošiuosi siųsti originalus redakcijai, o jų – nėra. Tiksliau yra, bet ne redaguoti. Šiaip ne taip „atkūriau“ nuotraukas, nusiunčiau redakcijai ir po kiek laiko savo rankose laikiau atspausdintą albumą su mano nuotraukom jame. 100 geriausių 2010 metų nuotraukų ir tarp jų dvi mano.

P2080039

P2080035

Buvo neapsakomai fantastiškas jausmas laikyti tą albumą ir žiūrėti į savo nuotraukas jame. Iki šiol jį turiu saugiai padėtą. Būtų buvę smagu su kuom nors pabendrauti iš fotografų, bet buvau per daug kompleksuotas ir nemokėjau bendrauti su vyresniais už save, nes nežinojau apie ką galima bendrauti tai greitai pasišalinau iš vakarėlio. Gaila, nes galbūt būtų kokie ryšiai atsiradę, prastumčiau save dar kur nors.

Kur buvau tada ir kur esu dabar:

 

 

 

Ne, nepamiršau nieko. Tai yra – niekur.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos