Eksperimentas – pavyzdingas kelių eismo taisyklių laikymasis

Nuo pat teisių gavimo dienos visada stengiaus ir vis dar stengiuos laikytis daugmaž visų eismo taisyklių. Buvo laikotarpis, kai norėjau mandravoti, bet kažkaip jis greitai pasibaigė. Matyt atėjo suvokimas, kad gatvėje ne vienas esu. O ir vairavimo patirtis nebuvo tokia jau didelė.

Bet dabar ne apie tai. Ką buvau sugalvojęs? Kadangi mane nerviškai veikia visokie asilai už vairo, kurie įsivaizduoja, kad jiems viskas galima ir jie vieni kelyje, o visi kiti lopai, pabandžiau eksperimentą. Vasarą, kol mažai mašinų, stengiausi piktybiškai pavyzdingai laikytis visų eismo taisyklių ir stebėjau kaip elgiasi kiti eismo dalyviai – kas laikosi taisyklių, o pas ką nervai silpni. Tai reiškia, kad jei, pvz., leidžiamas greitis 50 km/h, tai ir važiuosiu 50-55 km/h. O ne 60-70 km/h.

Turbūt dauguma važiuojančių man iš paskos mane įsivaizduoja maždaug taip ir garsiai keikiasi. O man nusišikt.
Turbūt dauguma važiuojančių man iš paskos mane įsivaizduoja maždaug taip ir garsiai keikiasi. O man nusišikt.

Taigi, ką šio eksperimento dėka pastebėjau?

Pirma: laikytis taisyklių šiaip yra žiauriai cool dalykas, padedantis sutaupyti ne tik nervus, bet ir laiką, ypač per kamščius. Kodėl cool? Nes atsipalaiduoju ir važiuoji leistinu greičiu ir nesiparini, kad prie greičio matuoklio reikia pristabdyti arba prie policijos automobilio apsimest, kad važiuoji labai tvarkingai ir važiuot lėčiau, nei galima. Kitas dalykas – lėkdamas  greičiau neatvažiuosi. Kažkada 15min.lt darė eksperimentą – dvi vienodos mašinos, tas pats maršrutas, tik vienas važiuoja pagal visas taisykles, kitas – lėkdamas, nardydamas tarp juostų ir panašiai. Neatsimenu nuo kur, pro kur ir iki kur važiavo, bet rezultatas buvo toks – važiuojantis pagal visas taisykles atvažiavo 15 sekundžių vėliau negu kitas eksperimento dalyvis. Tą patį ir pats matau gatvėje. Ramiai važiuodamas praktiškai neatsilieku nuo to durniaus, kuris nardo tarp juostų ir įsivaizduoju, kad nuvažiavo žiauriai toli. Po kelių sekundžių susitinkam prie tos pačios sankryžos.

Antra: turiu kvailą būdą, kad kai mane kas nors sunervina gatvėje, pradedu agresyviau vairuot. Labai stengiuosi šią savo savybę visiškai numarint. O tai reiškia, kad ramiai važiuodamas, o ne agresyviai įsibėgėdamas gerokai sutaupysiu kuro. Kai automobilis ėdrus, tai kiekvienas litras brangus, yo.

Trečia: kartais, turbūt, mane kai kurie supainioja su nežymėtu policijos automobiliu. Per veidrodėlį matau, kaip draskosi, bet kai privažiuoja arčiau kažkaip nurimsta. Gal sutapimas, nežinau.

Ketvirta: važiavimas sraute. Kai beveik visas srautas juda gerokai greičiau nei leistinas greitis, atsiranda daug debilų, kurie sėdi ant šiknos, agresyviai aplenkia demonstratyviai pagazuodami. O dyzeliukai išbezda juodų dūmų kamuolį prieš nosį, maždaug uostyk dulkes. Visi tie, kurie sakys, kad ką čia išsidirbinėji, nebūk lochas, važiuok su srautu – galit eiti velniop. Arba dar toliau, patys žinot kur. Jeigu visas srautas važiuoja greičiau, negu galima, o aš važiuoju leistinu greičiu, tai kas teisus, srautas ar aš? Tai, kad visi viršija greitį, nereiškia, kad taip galima ar tai yra norma.

Geras to pavyzdys yra Nemenčinės plento atkarpa nuo Miškonių iki Nemenčinės. Kur padarytas naujas 4 eismo juostų kelias. Tik įvažiavus į tą kelią pasitinka ženklas 70. Už šviesoforo irgi yra ženklas 70, tačiau dauguma jį ignoruoja. Arba tiesiog yra žiopli ir nemato. Ir tas ženklas 70 tęsiasi porą kilometrų iki kol baigiasi žvėrių migravimo zona. Aš visada ten važiuoju 70 ir tik vienintelį kartą mačiau kitą vairuotoją, kuris irgi važiavo panašiu greičiu.

Ta pati situacija tik įvažiavus į Nemenčinės plentą nuo Vilniaus. Už Maximos ženklai 60 ir tik po kokio kilometro ar virš stovi ženklas 80, bet visi jau seniausiai nulėkę 90km/h greičiu. Toliau prie Norfos vėl prasideda 60. Neadekvatu? GAlėtų būti 90 visur? O tai, kad ten pilna išvažiavimų, apsisukimų ir perėjų nieko nesako? Įdomu, ar kas nors praleidžia ten pėsčiuosius.

Penkta: manevravimas. Važiuoju sau ramiai pirma juosta, kuri juda greičiau negu antra, arba antroje juostoje kamštis, ir visada atsiranda debilų, kurie galvoja, kad yra greitesni ir mandresni už kitus ir užlindinėja prieš nosį taip sukeldamas avarinę situaciją. Mato, kad važiuoju lėčiau ir bando spėti.  O dar ir be posūkio rikiuojasi ar užlindinėja. Kartais tokius asilus pamatau per veidrodį ir specialiai neužleidžiu prieš save. Kodėl? Kad biškį nusiramintų ir normaliai persirikiuotų, o ne nardytų tarp juostų. Jeigu matau, kad žmogus vairuoja tvarkingai, ramiai ir mandagiai, aš visada jį užleisiu, jeigu reikia ar praleisiu.

Išvada: pradėjęs važinėti ramiai pastebėjau, kad sumažėjo mano sukeliamų avarinių situacijų skaičius iki nulio, kadangi esant reikalui laiku spėju sustabdyti ar persirikiuoti. Geriausiu atveju visi mane aplenkia ir važiuoju tuščiame kelyje. Liko tik avarinės situacijos, kurias sukelia kiti. Tikslą pasiekiu taip pat greitai kaip ir lėkdamas, tačiau be jokio streso ar nervų. Mano vairavimas pasidarė žymiai saugesnis ir ramesnis, ypač kai vaikas automobilyje.

Taip, aš ir toliau taip vairuosiu. O kadangi rugsėjį Vilnius tampa vienu ištisu kamščiu, tai prasmės skubėti visai nėra. Visokiems kaimiečiams su savo trydalom kregždėm, golfais ir kitu metalo laužu palinkėčiau greičiau atsitrenkti kur nors ir pasivažinėti autobusu, jeigu gyvenime esi matęs tik vieną sankryžą savo kaime, ir šiki į kelnes pamatęs Kareivių – Kalvarijų – Ozo gatvių sankryžą. Arba kad tiesiog baigtųsi pinigai kurui. Klevo lapams siūlyčiau pasivažinėti po miestą naktį, kad bent apsiprasti prie gatvių be eismo, streso ir nervų.

Kas galvoja, kad aš stabdau eismą ir visiems trukdau, dar kartą pakartoju – užsikruškit. Ir eikite NA 1474715626176471105

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos