Dviračiu į darbą – kaip sekasi?

Jau maždaug pusantro mėnesio kasdien važinėju dviračiu į darbą ir vis dar negaliu atsidžiaugti tuo. Tai vienas tų sprendimų, kai pagalvoji „o kodėl nedariau to anksčiau?“.

Mėnesis laiko yra pakankamas laiko tarpas įvertinti savo sprendimą.

  1. Kelionė į darbą trunka 20-22 minutes, kartais iki 25. Viskas priklauso nuo nuotaikos, energijos, aplinkybių.
  2. Kelionė iš darbo trunka apie 15-18 minučių. Toks laiko skirtumas yra todėl, kad važiuoju į darbą daugiau į kalną, o iš darbo – nuo kalno.
  3. Važiavimas ryte – tai gera mankšta pajudėti, prasibudinti iki galo. Vakare – lengva mankštelė prieš miegą.
  4. Daugiau laiko būnu gryname ore. Žinoma, orą palei autostradas (Kareivių, Ozo g.) vargu ar galima grynu, bet vis geriau nei iš namų sėsti į mašiną, iš mašinos iškart į darbą, o vakare tas pats procesas tik atvirkščiai būnant lauke vos keliasdešimt sekundžių.
  5. Kai buvo gražios saulėtos rudeniškos dienos buvo vienas malonumas važiuoti ir grožėtis rudeniškais peizažais. Arba kai kelias dienas buvo super tirštas rūkas. Ramiai sau sustodavau, pafotografuodavau, neskubėdamas važiuodavau į darbą ir grožėdavausi.
  6. Patiriu žymiai mažiau streso ir pykčio priepuolių, nes nereikia vairuoti mašinos anarchijos sąlygomis. Pastoviai arba kas nors užlįsdavo naglai, pavojingai manevruodavo, sėdėdavo ant šiknos, nerodydavo posūkių, kamščiai, blogas matomumas ir t.t.
  7. Svarbiausia – važiavimas dviračiu nieko nekainuoja. O dar ir sveika.

Tačiau:

  1. Su vairuotojų kultūra ir dviratininkų praleidimu yra didelė problema. Vairuotojai visiškai nesidairo įvažiuodami arba išvažiuodami iš prie gatvės esančių teritorijų. Dviračių take nuo Žirmūnų Rimi iki Šilo tilto ne kartą buvo situacijų, kuomet iš kiemo išvažiuojanti mašina prieš pat nosį užstatydavo pravažiavimą ir nepraleisdavo, nors dviračiams ir pėstiesiems yra pirmenybė. Nepastebėti ten nesunku reikia tik dairytis, bet akivaizdu, kad dairosi ir žiūri tik kitų mašinų.
  2. Norėjau dar paminėti oro sąlygas, bet supratau, kad man net per lietų labiau patinka važiuot nei su mašina. Nes aš turbūt tiek per tuos metus atsivažinėjau su mašina, kad net važiavimas per lietų, kai viskas šlapia, o per aplytus akinius nieko nematau atrodo žymiai maloniau ir smagiau nei važiuot mašina.

Daugiau trūkumų net ir nesugalvojau.

Šiek tiek statistikos:

  • Nuo spalio pradžios nuvažiavau iš viso beveik 640km. Kelionės į darbą plius savaitgaliniai pasivažinėjimai po ~30km.
  • Praleistas laikas ant dviračio beveik 37 valandos.
  • Pakilimas – 6400 metrų.
  • Ir nepaskaičiuojamas kiekis geros nuotaikos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos