Dienoraštis – balandžio pirmoji

Ši diena yra velniškai ilga. Ne tik dėl to, jog persuktas laikrodis ir, kai nesutemo septintą vakaro buvo labai keista, bet ir dėl to, kad mažė šiandien nusprendė atsikelti su gaidžiais. Pirmą kartą padarė labas rytas apie ketvirtą ryto, bet šiaip ne buvo užmigdyta. Antrą labą rytą padarė šiek tiek po penkių. Kiek laiko pagulėjom dar, atsikėlė žmona, tada atsikėliau ir aš. Buvo pusė septynių, kai išlipau iš lovos.

Šis ankstyvas atsikėlimas nenuteikė labai maloniai. Aš į darbą panašiu metu keliuosi, tai nesu nepratęs. Tiesiog atsikėliau piktas. Juokais pasakiau žmonai, kad gal reiktų eiti pasivaikščioti saulei tekant į mišką. Ji priėjo prie durų, atidarė ir sako „eik!“. Kur aš vien su apatiniais taip dabar ir eisiu. Iš kitos pusės, pagalvojau, kodėl gi ir ne. Žmona eis per pietus su drauge susitikti, aš liksiu su maže. O vistiek papusryčiauvus žmona eis maitinti ir migdyti mažės, tai neblaškysiu mažės būdamas namuose ir ramiau pamiegos. Ir išėjau. Buvo septynios penkiasdešimt ryto.

Paskutinį kartą taip anksti ryte miške buvau praeitų metų balandį ar gegužę, kai žmona dar dirbo ir nebuvo dekrete. Aš, kai man būdavo laisvadieniai, nuveždavau ją į darbą, grįždavau namo ir eidavau į mišką pasivaikščiot ir pafotografuot. Taigi šis rytinis pasivaikščiojimas man buvo kaip visiškai naujas dalykas.

Iš tiesų, reikėjo man tokio pasivaikščiojimo. Neskaitant nuvažiavimų ir nuėjimų į parduotuvę, važiavimo iš darbo ar į darbą, per visą laiką, kol turim vaiką nebuvau išėjęs vienas pasivaikščioti ilgam laikui. Buvo labai keista eiti ir lengva eiti, kai 8 kilogramai nekaba ant nešyklės ir nepadūstu lipdamas į kalną. O ir šiaip, pabuvau vienas, pravėdinau smegenis, ištuštinau minčių klodus ir grįžau šviežia galva namo. Progai pasitaikius reikės dar kada nors išeiti taip anksti – gaivus ir vėsus rytinis oras, miško kvapas, tekanti saulė, nerealiai garsiai ir gausiai čiulbantys paukščiai ir visiška vienuma.

Šioks toks rytinio miško nuotraukų rinkinukas.

P4010445

Pirmus saulės spindulius pajutusios žibutės. Šiaip nesu žibučių fotografavimo mėgėjas, bet šįkart jos man visai suėjo. Žiauriai mėgstu nuotraukas su bokeh (kai fonas būna labai gražiai išlietas, išblurintas).

P4010455

Slidininkų kalnas Šilo gatvėje, Tekant saulei jausmas kaip kalnuose.

P4010461

P4010463

P4010468_gimp

Miško takelio atkarpa, kurioje labai tankiai ir gausiai auga jauni berželiai. Labai fotogeniška vieta visais metų laikais. Ir siaubo filmų melsvas atspalvis kažkoks buvo, kol saulė neapšvietė tos vietos.

P4010478

Vėl žibutės.

P4010481

Sužaliavęs krūmas.

P4010491

Atsitiktinis stulpas vidury miškų. Tvoros likučiai? Stulpo likučiai? Nuo karo laikų ar tarybinių?

P4010494

Paskutinė žibutės nuotrauka šiais metais. Visos jos ganėtinai vienodos, bet ir visos man gražios.

One Reply to “Dienoraštis – balandžio pirmoji”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos