Barzdoto tėčio užrašai #78

Greičiau į darželį.

Kai vaikas šeštadienį prabudęs maždaug pusę 7 ryto atėjęs į lovą sako mums odega, tepu tepu – suriškit uodegą ir einam į darželį – tuomet supranti, kad adaptacija įvyko greitai ir sklandžiai.

Kiekvieną rytą mažė prabunda ganėtinai anksti ir dar būdama su pižama bėga mautis batų ir tepu tepu. Maždaug tėti, greičiau, greičiau, einam į darželį! O atėjus į darželį ir nespėjus nusirengti jau bėga į grupę pas drauges. Tai tenka vos ne jėga ją stabdyti ir perrengti į tapkutes. Perrengus nubėga į grupę net neatsisveikinusi ir man tenka vos ne šaukti jai ate, o ji iš tolo man atsako greitą ate – maždaug eik jau, aš skubu žaist. Nelabai mes jai reikalingi, kai darželyje tiek užsiėmimų.

Barzdoto tėčio užrašai #77

Antroji adaptacijos savaitė.

Antroji savaitė prabėgo sklandžiau negu galvojom, tačiau buvo ir savų trūkumų. Savaitę pradėjom su ašarom. Matyt po savaitgalio mažė šiek tiek atprato, o galbūt dar visiškai neįprato prie daržo, tai palikus ją ir išeinant ji paleido ašaras. Kadangi ilgi atsisveikinimai ne į naudą nei man nei jai, auklėtoja bandė ją prablaškyti, o aš atsisveikinęs beveik iškart išėjau. Kai atsiėmiau ją po pietų miego ji buvo geros nuotaikos.

Kitą dieną ir neapsiėjom be ašarų. Auklėtoja sakė, kad greit nurimo, o tai svarbiausia. Kitom dienom jau apsiėjom be ašarų, ėjo pati į grupę ir panašu net pati norėjo eiti. Visas dienas nuo antradienio vakarieniavo ir pasiimdavau ją iškart po vakarienės. Visada būdavo linksma, džiaugdavosi matydama, turėjo daug įspūdžių.

Barzdoto tėčio užrašai #75

Pirmoji adaptacijos savaitė.

Štai ir baigėsi pirmoji darželio lankymo savaitė, tiksliau trys dienos. Tačiau nuo to įspūdžių ne mažiau. Panašu, kad darželis mažajai visai patinka, nors pasitaiko ir nesmagių akimirkų. Bet jos greitai praeina.

Taigi, nuo pradžių. Skaičiau ir straipsnius internete ir kalbėjom su žmona kaip geriausia būtų elgtis atvedus mažę į darželį. Likus kokiai savaitei pradėjom kone kasdien pasakoti, kad ji eis į darželį, kad ten bus vaikučių ir kad ten reikės likti be mūsų. Visi tokie pokalbiai buvo pasitinkami su entuziazmu ir šypsena. Tai jau gerai.

Taip pat svarbus dalykas buvo papasakoti mažei, kiek laiko ji bus darželyje. Pakeliui aš jau jai sakydavau, kad ateisim į darželį, tu būsi su auklėtoja ir vaikučiais, o aš ateisiu prieš pietus. Paskui sakiau, kad ateisiu po to, kai pabus lauke, nes nežinojau kada ką veiks.

Ir paskutinis, turbūt svarbiausias dalykas – atsisveikinimas. Trumpas, greitas ir paprastas atsisveikinimas, kad būtų kuo mažiau ašarų ir kuo greičiau apsiramintų ir eitų žaisti.

Barzdoto tėčio užrašai #74

Labas, darželi.

Išaušo ta diena kuomet per vieną dieną staigiai viskas pasikeičia. Dingsta dvejus metus buvusi rutina, prie kurios mes abu su žmona buvom įpratę. Dabar vėl reikės iš naujo visiškai nuo nulio kurtis naują rutiną. Bet tikiuosi, kad labai sunku nebus.

Atrodo, dar tik neseniai rašiau ir džiaugiausi, kad gavom vietą darželyje, o šiandien jau lydėjom mažę į pirmąjį susitikimą su auklėtoja ir susipažinimą su darželiu. Prieš tai kelis mėnesius po truputį aiškinom, kad po gimtadienio eis į darželį, kad ten bus daug vaikučių ir kad reikės likti vienai. Visi tokie pasakojimai apie darželį buvo lydimi kone isteriško laimės priepuolio ir galvos linksėjimu taip taip taip, aš noriu eiti į darželį. 

Bardoto tėčio užrašai #73

Važiuojam šiandien iš sodo. Visi pavargę, su krūva įspūdžių. Nors oras nelepino saule, o beveik visą dieną lijo, vistiek smagiai iš anksto atšvęstas mažės gimtadienis. Ant galinės sėdynės girdžiu žmona ginčijasi su maže dėl to, kas pavaizduota knygutėje.

– Kas čia? – klausia mažoji.
– Žuvis. – atsako žmona.
– Cia tasė – „čia tašė“.
– Ne, čia žuvis gi.
– Tase.
– Nu gi žuvis čia.
– Ne, tase.
– Žuvis.
– Tase!
– Žuvis.
– Tase! – Beveik verkiančiu balsu sako mažė. Buvo tokia įsitikinus savo teisumu, kad buvo pasiruošusi paleisti ašaras.

Mama tiesiog pasidavė ir metė ignorą.

– Tase! Tase! Tase!

Matyt labai patiko ginčas.

Barzdoto tėčio užrašai #72

Žodžių sprogimas.

Kažkaip mūsų mažė nelabai noriai išmoksta žodžius. Tiksliau, nelabai noriai mokosi tuos žodžius, kuriuos patys vartojam arba visiškai lengvus ir pagrindinius susikalbėjimui. Tačiau užtenka vieną kartą pasakyti kokį nors netinkamą žodį kalbantis tarpusavyje, tai jau girdim kaip iš kambario atkartoja jį visu gražumu. Turi susikūrusi savo žodyną, kuris susideda iš žodžių dalių, garsų, kuriuos dalykai daro (teka teka, niamu niamu, tepu tepu ir pan.) ir beveik normalių žodžių.

Bet savaitgalį kažkas atsitiko. Mažąją taip pramušė ant kalbėjimo, kad ji išmoko gal 10 naujų žodžių. Kelis žodžius ji pasakė taip netikėtai mums, kad mes abu buvome apakę. Sėdi sau ramiai ir skelia ką nors, pvz.,  Goda, oga. Kai kurie evoliucionavo – anksčiau bebras buvo bibi, o dabar bebas. Arba išmoko apjungti žodžius sakydama bebas odiga! 

Bardoto tėčio užrašai #71

Šiandien ryte nei iš šio nei iš to prisiminiau eilėraštuką:

Tapu tapu, tapu tapu,
Eina meškinas be batų.

Prisiminiau ir garsiai padeklamavau. Mažoji išgirdo, pasigavo ir atkartojo meka be ba-t.  O tada jai matyt labai patiko ir kol laukė pusryčių vaikšto ir vis meka tepu tepu, tepu meka, tepu meka ba-ta. Kai pavalgė irgi meka tepu tepu. Kai valėmės dantukus – tepu tepu meka.

Vėliau jau man būnant darbe žmona rašo, kad visą rytą kartojo tą eilėraštuką.

Barzdoto tėčio užrašai #70

Vis labiau tobulėja mažosios žodynas ir išmoksta naujų žodžių. Savaime suprantama iki tobulumo jos tariamiems žodžiams trūksta arba net reikia šifruoti ar atspėti, ką ji nori vienu ar kitu žodžiu pasakyti.

Pavyzdžiui, žmona pasakojo, jog mažoji išmoko naują žodį bugis. Kaip manot, ką jis reiškia? Baubas? Ne. Aš iš pradžių pagalvojau, kad ji taip vabalus vadina. Bet irgi ne. Apgamas. Bugis reiškia apgamas. Kaip? Kodėl? Neįsivaizduoju. Panašumo beveik nulis tarp tų žodžių, bet vat jos smegenėlės taip sugalvojo ir ką tu jai.

Barzdoto tėčio užrašai #69

Žaislai skrenda į lovą.

Kiekvieną vakarą ėjimas miegoti yra kaip loterija – arba mažoji atsiguls gražiai savo noru arba nelabai gražiai nesavo noru. Ir aš jau neįsivaizduoju kokios kosminės jėgos tai nulemia, nėra jokios formulės, ką daryti, kad kiekvieną kartą atsigultų savo noru.

Kai mažoji gulasi savo noru tai vistiek sugeba kaskart nustebinti savo išradingumu ir neprilygstamu humoro jausmu. Miega ji su savo pliušiniais žaislais. Kiek tik jų yra su tiek ir miegos. Būtų dvidešimt – miegotų su dvidešimt. Todėl didžiąją dalį pradėjom slėpti, nes viskas šiek tiek išsigimė. Prieš einant gulti ji ateina prie savo žaislų dėžės, pasiima savo mylimiausią lopšines dainuojančią mešką ir gražiai paguldo ant pagalvės. Tada ateina prie likusių penkių savo draugų ir visus paėmusi už pakarpos užsimojusi sumėto į lovos kampą įvardindama, ką daro: meka babaaaam – ir skrenda meška į kampą. Ateina prie kitos aukos miau babaaaam – kačiukas vargšas nusileidžia prie meškos. Kiki babaaam – kiškis irgi į bendrą krūvą keliauja. O tada ir pati lovos šeimininkė įgriūna į lovą apsikabindama mešką.

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos