Dalykas, dėl kurio dviratis užknisa

Jau matau kaip kažkas pagalvoja o tai tu nesakei, kad dviratis ideali transporto priemonė?! Aš niekada nesakiau, kad dviratis yra ideali transporto priemonė. Bent jau Lietuvoj. Ne visur yra kur palikti dviratį. O kartais tai tiesiog nėra saugu. Bet dabar ne apie tai.

Su dviračiu viskas yra gerai. Tačiau yra vienas dalykas, kuris mane užknisa ir nervina. Tai yra neišvengiama ir su tuo reikia susitaikyti. Gadina visą malonumą ir apsunkina kartais ir taip nelengvą kelionę. Tai dalykas yra vėjas. Jis užknisa ne dėl to, kad dabar jis šaltas ir galima nušalti veidą. Jis užknisa vien dėl to, kad jis yra. O dažnai būna ir gūsingas ant tiek, kad važiuojant nuo kalno reikia minti norint, o važiuojant lyguma susidaro įspūdis, kad važiuoju į kalną. Tas stiprus vėjo gūsis, kuris pučia tiesiai į veidą beveik sustabdo dviratį ir susidaro įspūdis, kad tuoj pradėsiu važiuot atgal net mindamas pedalus į priekį.

Na, bet tenka su tuo tik susitaikyti, sukaupti visas jėgas ir bandyti minti pirmyn. Pradėjau ieškotis naujo maršruto – kiek įmanoma labiau apsupto pastatais ir kiek įmanoma vengti didelių atvirų erdvių, kur vėjo gūsiai stipriausi.

Dviratis ir buduliai. Konfliktas #2

Apie tokius atvejus, kai pagrindiniu keliu važiuojančiam dviratininkui užkertą kelią iš šalutinio kelio išvažiavęs vairuotojas arba spaudžia prie bortelio esu tik skaitęs arba matęs atskirus video ta tema. Pačiam niekada to patirti neteko, nes tiesiog nevažinėdavau gatvėmis. Iki šio šeštadienio.

Važiavau pagrindiniu keliu. Dviejų eismo juostų į abu puses gatvė rajone. Eismo beveik nėra. Važiuoju sau ramiai, privažiuoju T formos sankryžą. Matau, kad iš šalutinio kelio suks mašina mano judėjimo kryptimi. Stovi. Pagalvojau faina, laukia kol pravažiuosiu. Neilgai teko džiaugtis, nes vos privažiavau sankryžą tas dalbajobas pasuko man tiesiai prieš nosį ir važiuodamas tokiu pat greičiu kaip aš pradėjo mane spaus prie kelkraščio. Nežinau specialiai ar ne, bet sprendžiant iš to, kad iš pradžių važiavo lėtai, o paskui mirksint žaliam šviesoforo signalui nurūko visas tas manevras atliktas specialiai.

Kažkodėl norint turėti ginklą reikia pažymos apie psichinę būklę. Tačiau automobiliui su kuriuo lygiai taip pat galima ką nors lengvai užmušti – ne. Ir tokių psichiškai nestabilių ir pavojingų kitiems žmonių už vairo yra krūva.

Dviratis ir buduliai. Konfliktas #1

Kai pradėjau kasdien važinėti dviračiu po miestą žinojau, kad anksčiau ar vėliau teks atsidurti konfliktiškose situacijose su buduliais vairuotojais. Pakankamai dažnai pasitaiko atvejų, kuomet vairuotojai išvažiuodami iš kiemų, aikštelių ir kirsdami dviračių taką nepraleidžia nei pėsčiųjų nei dviračių. Vargu ar jie net pagalvoja apie tai, kad kažkas gali ten eiti/važiuoti. Ne kartą teko matyti situaciją, kai išvažiuodami iš kiemo vairuotojai (ypatingai Žirmūnų gatvėje) įsibėgėja, pravažiuoja visiškai nesidairydami pro šaligatvį / dviračių taką ir sustoję ties išvažiavimu pradeda dairytis.

Aš jau nekalbu apie praleidimą per perėją. Jei privažiuoja perėją ir pamato mane tai paspaudžia, kad greičiau pravažiuot. Šiandienos situacija nutiko būtent perėjoje.

Dviračiui nėra blogo oro, yra tik pasiteisinimai

Pirmas sniegas

Šiandien Vilniuje pasnigo. Kai ryte vos atsibudęs pamačiau, kad sninga net nesusimąsčiau kaip gi aš dabar važiuosiu į darbą. O gi žinoma, kad dviračiu! Man be galo patinka, kai sninga ir ypač kai sninga pirmasis sniegas. Tada net nuotaika kažkokia kitokia, žiemiška, šventiška.

Apsirengiau kiek šilčiau nei įprastai ir išvažiavau į darbą. Bevažiuojant pradėjo snigti ir kuo arčiau darbo – tuo smarkiau. Važiavau ir kaifavau. Sningant iš tiesų važiuoti yra gerokai maloniau nei per lietų. Lietus kažkoks šlapesnis.

Su slidžiais dviračių takais nesusidūriau. Tikėtina vakare važiuojant namo pašals. Tada reiks labiau pasisaugoti. Važiuoti jokių problemų nebuvo. Gal tik vėsiau negu buvo iki šiol. Bet vistiek kol atvažiavau iki darbo sukaitau.

Kartais sulaukiu klausimų ką darysiu žiemą, kai bus daug sniego ir šalta?

Dviračiu į darbą – kaip sekasi?

Jau maždaug pusantro mėnesio kasdien važinėju dviračiu į darbą ir vis dar negaliu atsidžiaugti tuo. Tai vienas tų sprendimų, kai pagalvoji „o kodėl nedariau to anksčiau?“.

Mėnesis laiko yra pakankamas laiko tarpas įvertinti savo sprendimą.

  1. Kelionė į darbą trunka 20-22 minutes, kartais iki 25. Viskas priklauso nuo nuotaikos, energijos, aplinkybių.
  2. Kelionė iš darbo trunka apie 15-18 minučių. Toks laiko skirtumas yra todėl, kad važiuoju į darbą daugiau į kalną, o iš darbo – nuo kalno.
  3. Važiavimas ryte – tai gera mankšta pajudėti, prasibudinti iki galo. Vakare – lengva mankštelė prieš miegą.
  4. Daugiau laiko būnu gryname ore. Žinoma, orą palei autostradas (Kareivių, Ozo g.) vargu ar galima grynu, bet vis geriau nei iš namų sėsti į mašiną, iš mašinos iškart į darbą, o vakare tas pats procesas tik atvirkščiai būnant lauke vos keliasdešimt sekundžių.
  5. Kai buvo gražios saulėtos rudeniškos dienos buvo vienas malonumas važiuoti ir grožėtis rudeniškais peizažais. Arba kai kelias dienas buvo super tirštas rūkas. Ramiai sau sustodavau, pafotografuodavau, neskubėdamas važiuodavau į darbą ir grožėdavausi.
  6. Patiriu žymiai mažiau streso ir pykčio priepuolių, nes nereikia vairuoti mašinos anarchijos sąlygomis. Pastoviai arba kas nors užlįsdavo naglai, pavojingai manevruodavo, sėdėdavo ant šiknos, nerodydavo posūkių, kamščiai, blogas matomumas ir t.t.
  7. Svarbiausia – važiavimas dviračiu nieko nekainuoja. O dar ir sveika.

Kaip parkuotis Vilniuje

Turbūt dažną vairuotoją bene kasdien kankina šis klausimas: kaip ir kur parkuotis mieste. O viskas iš tiesų labai paprasta, tereikia vadovautis keliomis pagrindinėmis taisyklės. Ne, tikrai ne KET.

  1. Kaip parkuotis prie namų? Prie namų galioja vienintelė taisyklė: kur gali užvažiuot ir tilpti mašina – ten parkavimo vieta. Nesvarbu, ar tai važiuojamoji dalis, ar šaligatvis, ar pieva. Tik prisiparkavus svarbiausia palikti vietos pravažiuot kitai mašinai, nes kiti vairuotojai labai pyks. Pėstieji pohui, gali ir apeiti. Tėvai su vežimėliais? O jie dar kažkur eina?
    Svarbiausia ignoruoti toliau nuo namų (apie 100-200 metrų) esančias laisvas aikšteles, nes koks lochas taip toli parkuosis. Ir nepamiršti gavus baudą visus vadinti stukačiais ir kaziolais ir sakyti kokia valdžia bloga, kad tenka gyventi savo susikurtoje kiaulidėje.
  2. Kaip parkuotis prie darbo? Jeigu turi nemokamą ir dar rezervuotą nuosavą vietą prie darbo tai tu esi išrinktasis. Tau viskas pohui. Tačiau jei tau ne taip pasisekė ir nuosavo vietos neturi, tai pirmiausia reikia išsiaiškinti kur dirbi, kad išspręsti parkavimo bėdas:
    – Jeigu tai centras, kur visos aikštelės mokamos, tai randi kokį nors užkampį , kur nereikia mokėti už parkavimą. Tai gali būti kieno nors kiemas, kokia nors pieva, šaligatvis. Svarbu, kad nebūtų labai toli nuo darbo. Kiekvienas rytas yra kančia rasti vietą ir užima gerokai daugiau laiko nei varyti viešuoju arba dviračiu, bet važinėti lachavozu ne lygis.
    – Jeigu tai už centro ribų, kur parkavimas nemokamas yra kelios galimybės:
    a) Darbas turi nuosavą aikštelę, kurioje beveik nėra problemų rasti vietos. Tada viskas chill.
    b) Darbas turi aikštelę, bet joje beveik niekada nebūna vietų. Nebėda, tereikia palaukti, kol kas nors atlaisvins vietą. Taip pat galima ką nors užstatyti ir palikti numerį. Bet geriau nereikia, nėra čia ko skambinėti.
    c) Darbas neturi nuosavo aikštelės, todėl galioja ta pati taisyklė kaip ir prie namų.
  3. Kaip parkuotis prie prekybos centrų? Svarbiausia taisyklė – pasistatyti kuo arčiau durų. Aišku, tobuliausia būtų įvažiuot į prekybcentrį su mašiną, bet deja, kol kas dar taip negalima. Jeigu prie pat durų nebūna vietų, tai galima palikti kur nors ant praėjimo, ant užbrūkšniuotos vietos arba bet kur, kur telpa mašina. Ne vaikščiot gi atvažiavai.
  4. Kaip parkuotis prie darželių ir mokyklų? Čia kažkokių ypatingų taisyklių nėra. Kas pirmesnis pasistato ant šaligatvio, žolės, prie darželio durų ar tiesiog ant kelio užtverdamas praėjimą ir pravažiavimą visiems – tas gudresnis. Vis tik prisiminiau svarbiausią taisyklę – reikia privažiuoti kuo arčiau durų. Netgi, jei tai užtruks dvigubai daugiau laiko, nei pasistačius toliau ir paeiti. Bet negi vaikščiosi. Vaikšto tik bėdžiai.
  5. Kaip parkuotis atvažiavus prie kokios nors mažos parduotuvės? Bet kur ir bet kaip. Nes juk tik penkioms minutėms.
Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos