Barzdoto tėčio užrašai #48

Kas kažkiek laiko mažei pasireiškia tam tikro žodžio ar garso ar veiksmo etapas. Buvo ir khhh, ir miau (kuris, beje, ir dabar vis dar yra), ir dar daug kitų. Dabar yra ba-bah laikotarpis.

Viskas yra ba-bah. Kas nors nukrenta – ba-bah. Ką nors pati numeta ar pameta – ba-bah. Ji net iš kito kambario išgirsta, kad kažkas nukrito ir jau girdim kaip atbėga konstatuoti ba-bah faktą. Dar būtinai ta liūdna pratęsta intonacija ba-baaaa. 

Keista, bet būtent dėl to ba-bah ir mėgsta keistis sauskelnes. Nes ji pati tada padaro ba-bah. Atbėga, užsilipa ant lovos, atsisėda ant patiestuko, ant kurio keičiamės ir tada lėtai, įsitikinusi, kad saugu, griūna atgal ant nugaros ir juokiasi.

Ai, atsiminiau. Dabar dar yra ir tiaptia laikotarpis. Tiaptia yra viskas. Jų reikia nuo ryto iki pat vakaro. O kartais ir vakare jau paguldžius miegoti ištaria paskutinį ilgėsingą tiaaaaptia. Tiaptia yra tapkės. Ryte pasikeitus sauskelnes iškart reikalauja tiaptių, tada visą dieną patenkinta tik su jom laksto, o vakare, panašu, nenori nusiimti. Jos jau visos skylėtos, bet meilė joms nei kiek nesumažėjo. Panašu, kad skubiai reikia kitų tiaptių, nes šioms visai suplyšus bus skandalai ir reikalavimai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos