Barzdoto tėčio užrašai #9

Praėjo tik du mėnesiai su trupučiu, kai esame tėvai. Bet toks jausmas, kad prabėgo ne vieneri metai. Ne tai kad prailgo laikas. Tiesiog atrodo, kad taip visada ir buvo. Kad mes turim vaiką ne vienus metus, bet ji vis dar tokia pat maža. Žmona dažnai pasvajoja, kad ji tokia maža, miela ir faina liktų. Aš irgi būna taip pagalvoju. Ypač, kai suprantu, kad kada nors ji turės savo charakterį ir nebus tik valgyt – keist sauskelnes – pakeist rūbelius – miegot. Bus ir kaprizų, ir ašarų. Bet bus ir juoko, ir pokalbių ir vaikiško naivumo ir nesugadinto požiūrio ir begalybė klausimų apie viską.

Paradoksalu, man nelabai patiko vaikai, o dabar rašau apie savąjį stebuklą. Kai žmona laukėsi, labai bijojau, kad neturėsiu jokių jausmų mūsų vaikui. Galvojau kaip tokiu atveju elgtis ir kas bus. Bet kai tik pamačiau ją ką tik gimusią ant krūtinės padėtą, tai man sukilo jausmų ugnikalnis.

Trumpai apie dabartinį mažosios gyvenimo laikotarpį.

Mūsų mažoji tik tik pradėjo socializuotis, jeigu taip galima pavadinti. Berods praeitame įraše rašiau, kad mažoji pirmą kartą nusijuokė. Per tą trumpą laiką ji patobulėjo ir buvo nusijuokus iš juokingų mano skleidžiamų garsų ir mimikų. Būna guli ji lovytėje, žiūri į lubas ir šypsosi, juokiasi iš kažko. Arba su kažkuo. Jeigu pradeda niurgzti ir yra ties verkimo ir kažkuris iš mūsų prieina prie lovytės tai iškart šypsena iki ausų, pradeda krykštauti ir judinti rankom ir kojom iš laimės. Kartais sudeda rankytes prie veido ir pasuka galvą taip, lyg būtų susigėdusi pamačiusi mane, bet vistiek laiminga.

Gerokai praplėtė savo magvajų žodyną iki keletos balsių ir dvigarsių. Eee-eee, aghu, prrr, ojej, okey, hi, agua, ai ir panašūs garsai atsirado jos kukliame žodyne. Kiekvienas garsas priklauso nuo nuotaikos ir nuo to ar kažko nori ar ne. Pvz., eee-eee-eee-eee yra ženklas, kas kažko noriu, bet atspėkit patys. Kartais, kai ji nerimsta, skleidžia įvairius garsus atrodo, kad ji nori tiek daug pasakyti. Atrodo ims ir pasakys viską, kas ją neramina arba skels gyvenimo išmintį. Bet tie garsai yra tokie mieli, kad kai mažoji mums kažką pasakoja mes tik stovim ir tirpstam iš mielumo.

Taip pat pradėjo reaguoti į rodomus daiktus ir girdimus garsus. Kartais taip žiūri į ką nors, ką rodau jai, kad nieko aplink nepastebi. Paradoksalu, kad katino žaisliukas su plunksnom ir varpeliu jai yra įdomesnis, nei katinui. Tokiu susirūpinusiu veidu žiūrėjo ir klausėsi ir bandė suprasti, kas tai per daiktas ir ko jis nori iš manęs. Prasidėjo tas metas, kai ji pradeda domėtis pasauliu, jai viskas įdomu. O tuo pačiu kuo toliau, tuo mažiau norės miegoti. Jau patyrėm tai, kai po ilgo laiko išėjom pasivaikščioti. Jeigu anksčiau laisvai išmiegodavo dvi ar net tris valandas vaikštant lauke, tai dabar po valandos akys stačios ir pradeda inkšti ir rodyti charakterį. Todėl greitai lekiam namo, nes pasivaikščiojimas šiandienai baigtas. Įdomu kaip bus toliau.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos