Barzdoto tėčio užrašai #79

Daug daug žodžių.

Prieš pradedant lankyti darželį mažė daugiausia kalbėjo savo paukščių kalba, kurią suprasdavome tik mes. Mokėjo vieną kitą žodį pasakyti gražiai, bet tai buvo labiau išimtis. Tačiau dabar praėjus mėnesiui po to, kai pradėjom lankyti darželį – visai kitas vaikas. Kaskart grįžęs namo išgirstu naujų žodžių ir kaskart vis dar nustembu, nors turėčiau būti įpratęs. Bet tai, matyt, tėvų džiaugsmas, kai vaikas išmoksta kažką naujo ir nesvarbu ar jam 2 ar 18 metų.

Dabar mažė grįžusi po darbo kalba ir kažką pasakoja dviejų, trijų ar net keturių žodžių sakiniais. Gali papasakoti kaip jai sekėsi darželyje, ką veikė, su kuo žaidė, ką valgė ir panašiai. Taip pat gali pasakyti ko nori. Ateina ir sako: mama, noriu sausainis. Arba tete, ateik kaityti (skaityti). Vakar vakare skėlė geriausia: mėgstu pieną!

Paskutiniu metu ji pasidarė labai imli žodžiams, todėl labai dažnai kartoja tai, ką mes sakom. Pasako, tada susigėsta, išrausta lyg būtume jos apie berniukus paklausę. Bet išmoksta ne tik žodžius, bet taip pat išmoksta juos sumažybinti. Pavyzdžiui buvo išmokusi pasakyti katė. Katė patapo katyte. Mama – mamyte (iš pradžių mumyte); Peppa – Pepute; akis – akytė; ausis – ausyte. Nežinau iš kur ji taip išmoko, bet jos mielas kiek šveplas vaikiškas balselis taria tuos žodžius, tai būna super miela.

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos