Barzdoto tėčio užrašai #72

Žodžių sprogimas.

Kažkaip mūsų mažė nelabai noriai išmoksta žodžius. Tiksliau, nelabai noriai mokosi tuos žodžius, kuriuos patys vartojam arba visiškai lengvus ir pagrindinius susikalbėjimui. Tačiau užtenka vieną kartą pasakyti kokį nors netinkamą žodį kalbantis tarpusavyje, tai jau girdim kaip iš kambario atkartoja jį visu gražumu. Turi susikūrusi savo žodyną, kuris susideda iš žodžių dalių, garsų, kuriuos dalykai daro (teka teka, niamu niamu, tepu tepu ir pan.) ir beveik normalių žodžių.

Bet savaitgalį kažkas atsitiko. Mažąją taip pramušė ant kalbėjimo, kad ji išmoko gal 10 naujų žodžių. Kelis žodžius ji pasakė taip netikėtai mums, kad mes abu buvome apakę. Sėdi sau ramiai ir skelia ką nors, pvz.,  Goda, oga. Kai kurie evoliucionavo – anksčiau bebras buvo bibi, o dabar bebas. Arba išmoko apjungti žodžius sakydama bebas odiga! 

Kažką dar su žmona kalbėjomės ir ji man sako oi koks gudrus tėtis. Mažė išgirdo, jai matyt labai patiko ir skėlė gudu tete. 

Svarstėm, kas ją galėjo taip pramušti ant kalbėjimo. Praeitą savaitę buvo draugė su panašaus amžiaus mergaite atvariusi pasisvečiuot, kuri belenkaip gerai šneka jau. Mūsiškė matyt pamatė ir užsinorėjo taip pat gerai šnekėt, tai dabar žodžių fontanas pareina iš jos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos