Barzdoto tėčio užrašai #7

Nors mūsų mažajai kiek daugiau nei pusantro mėnesio, tačiau su žmona kartais labai nustembame pamatę mažosios nuotraukas darytas vos prieš porą savaičių ir kaip stipriai ji pasikeitė per tokį trumpą laiką. Dar prisimenu kaip jos akys buvo tuščios, neatsimerkusios ir žvairos ir kaip per porą savaičių akys visiškai atsimerkė ir pasidarė vandenyno mėlynumo ir labai didelės tarsi anime veikėjos. Arba kaip imdavau jos gležną kūnelį pakeisti sauskelnes ir ji paskęsdavo tose sauskelnėse ir kaip dabar jai tos pačios sauskelnės jau beveik per mažos ir tuoj reiks keist dydį.

Kartais atrodo, kad ji keičiasi „ant akių“. Vieną dieną viskas gerai, kitą – žiūrėk kažkas jau ir ne taip, kažkas pasikeitė, kažkaip kitaip atrodo. Žandukai atsirado. Ir jie darosi vis putlesni. Blauzdos tokios nemenkos jau. O kaip spiria arba atsistumia nuo manęs, tai sunku patikėti, kad jai tik pusantro mėnesio. Kad jau laiko galvą, manęs seniai nebestebina. Dabar kaskart darosi įdomu paguldžius ant pilvo kaip atsistums su rankom ir kaip ilgai išsilaikys.

Dabar jau ir judesiai tapo daugiau mažiau kontroliuojami nors ir netikslūs. Jeigu prieš tai judindavo rankas ir kojas nevalingai ir bet kaip, tai dabar kojom pradeda spardytis, kai maunu šliaužtinuką per galvą arba kažkas labai nepatinka. Tik dabar pradeda suprasti, kad rankos yra jos dalis ir gali su jomis ką nors naudingo padaryti. Tačiau nelabai dar moka. Moka sugriebti ką nors, pamakaluoti rankom jei kas nepatinka, arba pasiražyti. Rąžytis moka labai gerai. Ir labai mėgsta. Rankas virš galvos ištiesia ir rąąąąžosi.

Apskritai dabar labai įdomus laikotarpis, nes išmoksta vis ką nors naują ir kaskart labai nustebina ir būna labai smagu tai pamatyti. Labai praplėtė savo magvajų kalbos žodyną. Kažkurį vakarą paguldžiau ją į lovytę kol žmona buvo duše, įjungiau meškutį (balto triukšmo pliušinis žaislas) ir klausiau kaip ji kažką pasakoja. Neverkia, o tik guli ir kažką kalba, pasakoja. O aš guliu, klausau ir tirpstu. Paskui atsijungiau.

Kalbant apie miegą, labai stebėdavomes su žmona, kai mažoji išmiegodavo 4 ar net 5 valandas neprabudusi. Ypatingai suėjus mėnesiui ir virš. Tai žmona keldavosi tik vieną kartą per naktį jos pamaitinti ir vėl išmiegodavo iki ryto. Man ir pačiam stebėtina kaip ji taip išmiega. Aš visada galvojau, kad kūdikiai tiek dieną tiek naktį verkia visada ir miega po kelias valandas. Tačiau jau ne pirma naktis, ypač paskutiniu metu, kai mažoji išmiega praktiškai visą naktį – 7-8 valandas.

Apie meškutį. Tai yra turbūt geriausias mūsų pirkinys iš visų.

PA140044

Prieš tai naudojom baltąjį triukšmą iš apps’ų ir YouTube. Geriausiai padėdavo užmigdyti tik vienas konkretus garsas iš telefono programėlės. Tačiau telefono nepaliksi nakčiai prie mažės. Ilgai dvejoję, nes brangus, 35€ konkrečiai šis, vis tik nusipirkom. Ir jis yra mūsų gelbėtojas. Paguldom mažą, įjungiam meškutį – vaiko nebėra. Iškeliauja į tolimą sapnų karalystę. Naktį panašiai, žmona pamaitina, paguldo į lovytę, įjungia meškutį – mažoji stipriai įminga ir iki ryto beveik išmiega. Aš pats ir šiaip užmiegu, bet nuo to garso atsijungiu momentaliai. Dviguba nauda. Meškutis groja valandą, tada po truputį nutyla ir visiškai išsijungia. Brangesni būna su judesio davikliu, pradeda vėl groti, jeigu pajunga, kad vaikas muistosi. Šis modelis be daviklio. Nors kai kur ir rašo, kad su davikliu. Jis jau tiek kartų padėjo nuraminti mažą, kad nesigailime, kad pirkom nei trupučio.

3 Replies to “Barzdoto tėčio užrašai #7”

  1. Ir toliau vaikučiui augant kiekvienas jo gyvenimo etapas atrodys įdomesnis už prieš tai buvusius :) Pats jau 11 mėnesių auginų mini-me ir atrodo, kad kasdien jis vis įdomesnis :)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos