Barzdoto tėčio užrašai #69

Žaislai skrenda į lovą.

Kiekvieną vakarą ėjimas miegoti yra kaip loterija – arba mažoji atsiguls gražiai savo noru arba nelabai gražiai nesavo noru. Ir aš jau neįsivaizduoju kokios kosminės jėgos tai nulemia, nėra jokios formulės, ką daryti, kad kiekvieną kartą atsigultų savo noru.

Kai mažoji gulasi savo noru tai vistiek sugeba kaskart nustebinti savo išradingumu ir neprilygstamu humoro jausmu. Miega ji su savo pliušiniais žaislais. Kiek tik jų yra su tiek ir miegos. Būtų dvidešimt – miegotų su dvidešimt. Todėl didžiąją dalį pradėjom slėpti, nes viskas šiek tiek išsigimė. Prieš einant gulti ji ateina prie savo žaislų dėžės, pasiima savo mylimiausią lopšines dainuojančią mešką ir gražiai paguldo ant pagalvės. Tada ateina prie likusių penkių savo draugų ir visus paėmusi už pakarpos užsimojusi sumėto į lovos kampą įvardindama, ką daro: meka babaaaam – ir skrenda meška į kampą. Ateina prie kitos aukos miau babaaaam – kačiukas vargšas nusileidžia prie meškos. Kiki babaaam – kiškis irgi į bendrą krūvą keliauja. O tada ir pati lovos šeimininkė įgriūna į lovą apsikabindama mešką.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos