Barzdoto tėčio užrašai #63

Laiptai ir bordiūrai

Ar prisimenat, kai būdami vaikais einant būtinai reikėjo kur nors užsilipti ir ten eiti? Ar tai būtų bortelis, ar neaukštos sienos gabalas, ar betoninės klombos. Aš pats prisimenu kaip mėgdavau užsilipti ant aukšto iš akmenų padaryto borto ties buvusiu kino teatru Neris. Taip pat mėgdavau eiti tvoros pamatais palei Sapiegų parką. Niekas manęs to nemokė, nemačiau taip ką nors darant, tai buvo tarsi kažkoks slaptas instinktas, kurį turi tik vaikai ir jie taip daro.

Kai išeinam su maže pasivaikščioti pastebiu, kad ji daro lygiai tą patį – sugalvoja eiti borteliu dedama kojas taip, kad neužmintų ant šaligatvio. Arba sumąsto eiti kokio nors borto kraštu. Niekas jos to nemokė, niekada nėra mačius, kad kas nors taip darytų, bet va, prašom, tie slapti vaikiški instinktai veikia.

Mažoji turi dar vieną pomėgį – lipimą laiptais. Ji gali nenorėti eiti namo, gali ožiuotis, rodyti nepasitenkinimą, bet pasakius, kad lipsim laiptais pati nubėga ir opa opa opa pati lipa laiptais ir kaifuoja nuo to.

Kažkaip nujaučiu, kad ir mano instinktai grįš pamatęs kaip smagu yra tokie dalykai. Tiesa pasakius, prieš kurį laiką turėjau įproti eidamas šaligatviu neužminti ant sujungimų… Vadinasi dar nesuaugau galutinai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos