Barzdoto tėčio užrašai #62

Meilė žaislams.

Kaip gyvenime atsiradęs vaikas sugeba akimirksniu pakeisti požiūri į kai kuriuos dalykus. Pavyzdys – vaikiški žaislai. Kol neturėjom vaiko ir negalvojom apie jį, tol visi mažylių žaislai vienodai švietė: smėlio žaislai, dėlionės mažiukams, lėlės, kaladėlės. Bent jau man. Buvo įdomu pažiūrėti, bet labiau nedomino.

Nežinau, kas pasidarė atsiradus vaikui, bet jaučiu nenusakomą meilę visiems tiems žaislams, į kuriuos anksčiau nekreipdavau dėmesio. Parduotuvėje beveik visada praeinu ir pasižiūriu ką nors su kuo mažė galėtų žaisti ir kas jai būtų įdomu. Man ir pačiam įdomu. Mielai pats žaisčiau su tais žaislais. Statyčiau smėlio bokštus ir kitų formų blynus, kasčiau ir grėbčiau, pilčiau vandenį ir plukdyčiau laivelį. Po to, kai mažei nupirkau kamuolį su juo daugiau laiko žaidžiau aš nei jį. Pradėjau spardyti kamuolį namuose ir užsimiršau visai, kas aš ir kur esu. Panašu, jog manyje bunda mažas vaikas.

Man taip pat yra be galo miela stebėti kaip mažoji džiaugiasi naujais žaislai, kaip nustemba ir pamačiusi sako ooo, kas šia, vaaaau! Kol ji mūsų nemato patinka stebėti kaip ji tyrinėja naujus žaislus, bando suprasti kaip jie veikia bei susigalvoja savo būdą su jais žaisti. Apskritai, man nerealiai miela stebėti kaip tas mažas žmogutis tyrinėja, atranda, mokosi kažką naujo ir tuo džiaugiasi. Sooo kjūūūt.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos