Barzdoto tėčio užrašai #6

Kai žmona jau laukėsi, ji man pasakė, kad vaikas gimdoj jau girdi garsus ir netgi gali juos prisiminti gimęs. Aš kažkada žinojau šį faktą, bet buvau primiršęs. Kaip gerai, kad priminė. Aš visada tirpau iš mielumo, kai Youtube matydavau kaip vaikai kaifuoja nuo rock’o ir metalo. Todėl nieko nelaukdamas ėmiausi šviečiamosios veiklos ir pradėjau supažindinti mažąją su teisinga muzika jai dar esant gimdoj.

Šiandien supratau, kad mano pastangos vis tik nenuėjo veltui. Mažoji muistėsi. Paėmiau ją ant rankų. Guli – verkia. Ant peties padedu – truputį paverkia, truputį painkščia, tada vėl paverkia. Bandau sūpuoti – nepadeda. Bandau baltą triukšmą – pats pradedu norėti miegoti, o mažoji net akių nesumerkia. Tiksliau sumerkia kai klykia visa gerkle. Galvoju, kol išeis ją kaip nors nuraminti, pasileisiu ką nors pasiklausyti. Susiradau dainą, kurią šiandien darbe klausiau ir visai patiko. Dio – Rainbow In The Dark. Prasidėjus dainai žiūriu mažoji nurimo, nutilo, pradėjo žiūrėti žvilgsniu lyg apmąstytų visas pasaulio problemas. Įpūsėjus dainai jau žiūriu miega.

Reiškia teisingų dalykų mokau.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos