Barzdoto tėčio užrašai #52

Prasidėjo naujas etapas. Kažkada buvusią nepaaiškinamą meilę katinams ir pastovų miauksėjimą pakeitė nauja manija – meškos. Dabar meškos yra visur. Jei knygutėje pamato kokį nors gyvūną, kurio dar nežino – reiškia tai meška. Ėjimas miegoti yra lydimas graudaus balso, kuris kviečiasi visas meškas esančias kambaryje. Įdomumą visai šiai manijai priduoda mažosios dar neištreniruotas liežuvis. Todėl meška virto me-ka. Pirmą kartą girdint galima pagalvoti, kad mažoji šaukiasi rytuose esančio Mekos miesto. Bet ne ne ne. Tai tik me-ka! Tik pridėkite raidę š.

Prie meškos manijos po truputį prisijungia nauja dar sunkiau ištariama manija – bebras. Kažkada mažoji gavo dovanų dėlionę, kurios esmė sujungti žvėrelį mamytę su žvėreliu vaiku. TIk neseniai pradėjo labiau domėtis šia dėlione ir jos gyvūnais. Šuniukai, kačiukai, pelėdos, avytės, paukščiukai, pingvinai buvo pažįstami. O kurių nežinojo prašė mūsų įvardinti:
– Cia,- rodydama bebro kortelę klausia mažoji.
– Čia bebras, – sakom su žmona.
– Bibi, – adaptavusi savo kalbiniams sugebėjimams skėlė mažė.
– Ne ne, beb-ras. Bebras.
– Bibi, bibi, bibi.
– Beb-ras!
– Bi-bi.

Ir ką čia ginčytis toliau.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos