Barzdoto tėčio užrašai #40

Nuskriaustos madmozelės išraiška.

Yra dalykų, kurių mažąjai negalima. Pavyzdžiui, lįsti į katino kraiką arba ėdalą, lįsti į šiukšlių dėžę ir panašiai. Tie dalykai yra savaime suprantami. Nors mažė ir žino, kad negalima, bet vistiek kartais lenda – o gal šįkart pavyks. Tačiau tenka jai priminti, kad negalima. Dažniausiai, jei pastebime užtenka pašaukti ją vardu ir ji iškart viską meta ir apsimeta lyg ji nieko nedarė, o mes nieko nematėm.

Tačiau yra dalykų, kurių negalima, bet mažei jie atrodo smagūs ir primena žaidimą. Pavyzdžiui, pusryčių košės susivertimas sau ant kelnių. Arba knygutės plėšymas. Arba kokio nors daikto gadinimas. Ir jeigu pasakom, kad negalima, tai tada atsiranda nuskriaustos madmozelės veido išraiška. Šiek tiek nuleidžia galvą, lūpas vos papučia, jos suapvalėja, nuleidusi galvą žiūri į mus pakeltom akim. Visos šios išraiškos vyšnaitė ant torto – būtinai reikia du kartus demonstratyviai lėtai sumirksėti. O tada galiausiai arba visiškai suraukia veidą arba susiranda kitą užsiėmimą ir pamirštą prieš tai atsiradusią nuoskaudą.

Bet net tada ji tokia miela, kad tirpstam nuo tos veido išraiškos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos