Barzdoto tėčio užrašai #37

Nuo tada kai mažoji išmoko vaikščioti – tai buvo likus mėnesiui iki gimtadienio – kasdien jai norisi vis ko nors ekstremalesnio. Pavyzdžiui aukštumų užkariavimas. Ilgai ji to mokėsi. Pradžioj laipiodavo per kojas, kai su ja žaidžiam ant žemės. Pimyn atgal, pirmyn atgal. Vėliau būtinai reikėdavo ką nors pasiekti nuo stalo, spintos, lovos. Išmoko pasistiebti, įsigudrino pasilipti ant ko nors, kad pasiektų ko nori.

Pradėjo bandyti pati užlipti ant lovos. Koją užkelia, bando rankom prisitraukti, nesigauna, susinervuoja, pradeda verkšlenti. Galvojau padarysiu gerą darbą, išmokysiu užlipti ant lovos. Pradžioj tiesiog paduodavau ranką ir ji pati prisitraukdavo. Dabar tai tik palik ją vieną, tai iškart lipa ant lovos. Kelis kartus vakarais pašėldavom su ja. Jai taip patiko, kad lova jai dabar asocijuojasi su linksmybėm. Ateina prie mūsų, jeigu būnam ne kambary, bando paimti mano arba žmonos ranką ir vedasi į kambarį ant lovos, pažaidžiam. Taip miela būna, kai paduoda ranką ir bando gestais ir žodžiais, kurie jai gaunasi, pasakyti, kad einam į kambarį. Mažas mielas žmogeliukas.

Apskritai, mažė paskutiniu metu išmoksta daug visokių naujų ir rimtų dalykų. Vaikščiojimas ir iš to atsirandantys nauji įgūdžiai yra vienas svarbiausių dalykų, žinoma. Tačiau taip pat ir prie stalo mažė yra daugiau mažiau savarankiška. Prisimenu kai tik pradėjom primaitinimą tai net nemokėjo normaliai burnos pražioti ir sukramtyti tyrelės. Aišku, kur tu mokėsi tai, kai darai tai pirmą kartą savo gyvenime. Tačiau su laiku išmoko ir labai gražiai valgė. Tiksliau buvo maitinama. Dabar gi ji apsimeta tokia suaugusia, kad pati valgo su šaukštu beveik be problemų. O ir sugeba nusimėgdžioti tokių dalykų kaip lėkštės palenkimas, kad būtų patogiau pasemti košę. O ant stalo šalia visada turi būti jos gertuvė. Ir viską nori daryti pati. Ypač gerti. Bet kai jau tingi valgyti pati, tai visai nesipriešina jeigu mes ją pamaitinam.

Taip pat labai pasikeitė jos santykiai su žaislais. Jeigu anksčiau visi žaislai pagal ją atlikdavo vienodą funkciją – daužymo, mėtymo arba kramtymo, tai dabar jau supranta, kad knyga skirta skaitymui, mašinytė važiavimui, kokia nors dėlionė dėliojimui arba visų detalių išmėtymui po kambarį. Mėgstamiausi žaislai? Sunku ir pasakyti. Yra žaislai, kuriuos rinkomės kartu su ja parduotuvėje, kurie jai patiko. Patinka ir pliušiniai žaislai, mėgsta prie jų prisiglausti. Paskui numeta šalin, jei pamato kažką įdomiau. Labai mėgsta knygutes su gyvūnais. Kartais gali viena atsisėdusi vartyti minučių dvidešimt, kol mes virtuvėj būnam. Bet geriausi žaislai vistiek yra tai, kas yra ne žaislai. Dubenėliai, indai, puodeliai, pagaliukai, maišeliai, šiaip šiukšlės. Su tais gali žaisti nors ir visą dieną. Pažaidžia, numeta paskui kur nors, pamiršta, vėl prisimena, vėl žaidžia.

Žodynas jos irgi gerokai patobulėjo. Labai gražiai ir aiškiai pasako atia, tete, o kai labai reikia tai ir mama pasako. Taip, aha, ne – irgi visai vartotini ir pakankamai aiškūs žodžiai. Nors labiau mėgsta palinksėti kai „taip“, arba pasukioti galvą jei „ne“. Miau – reiškia kačiuką. Kai pamato tą mažą pukuotą šūdžių, kuris visą naktį nedavė miegot pradeda rėkti MIAU ir nubėga gaudyt jį po lova. Batai pagal ją yra Ba-(tarti normaliai) ir -tai (tarti pašnibždom). Arba tiesiog Ba. Ba taip pat reiškia ir bananą. Kartais dar pasako babana. Arba bana. Kartais bando pamėgdžioti mus šnekant ir pasako kažką panašaus į grohljk. Tada suprask kaip nori, ką tai reiškia. Teku teku – tai du žodžiai, kurie reiškia didžiausią mažės aistrą ir gyvenimo tikslą – vandenį. Teku teku reiškia, kad laikas maudytis. Dialogas:
– Mažyte, eisim teku teku?
– Aaaaiiii! – reiškia „taip“.
Arba teku teku dar gali reikšti kibirą pilną vandens, kuriame galima pliuškentis. Kai kažkurį laiką gyvenom sode vasarą tai buvo mažės didžiausia pramoga. Iš ten ir atsirado pats žodis teku teku. Niam niam – anksčiau buvo niamniam, dabar pasidarė aiškus niamniam. Kai ruošiu ryte mažei pusryčius tai ji ateina pas mane sako niamniam ir šokinėja iš laimės aplink kėdutę „pagaliau tu mane pamaitinsi tėvai. Nesvarbu, kad ką tik prabudau, bet aš išbadėjau!“.

Taip vat ir gyvenam.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos