Barzdoto tėčio užrašai #28 – Niamnia ir NEIN

Duok vaikui jam skirtą žaislą ir jis bus užimtas maždaug penkias sekundes. Duok vaikui stiklainiuką su dangteliu nuo tyrelės ir jis bus užimtas geram pusvalandžiui arba valandai. Kaip pasiseks.

Prieš dešimto mėnesio gimtadienį, mažei įvyko ir vis dar vyksta protinis augimo šuolis, kurio metu kasdien išmoksta naujų sudėtingų dalykų. Išmoko įdėti daiktus į kokį nors indelį ir išimti. Vakar vakare ir šiandien ryte beveik pusvalandžiui nebuvo vaiko, nes vis bandė ir bandė uždėti dangtelį nuo stiklainiuko. Ne visai pavyksta dar, bet po truputį tobulėja.

Išmoksta paimti daiktus ir padėti juos atgal į savo vietą. Arba paima daiktą, duoda vienam iš mūsų visa patenkinta ir tada staigiai paima atgal. Bent pasako „atiu“.

Apskritai, mažė tampa vis labiau panaši į vaiką, o ne į kūdikį. Ta prasme, kad kažką mąsto, bando pasakyti, padaryti, turi savo norus ir bando juos išreikšti, turi savo charakterį, kuri rodo. Protingėja ne dienom, o valandom. Pradėjo šnekėti savo kalba kažką. Labai įnirtingai kažką vis pasakoja, su intonacijom, rankų mostais. Nelabai mes suprantam, ką pasakoja, bet jai nesvarbu, vistiek pasakoja, pasakoja. Moka tris svarbiausius žodžius: mama, niamnia ir atia. Ai, ir dar labai gerai moka pasakyti „ne“. Maždaug: ne ne ne NEIN NEIN ne ne. Nei vienas iš mūsų vokiškai lyg nemokam ir nekalbam.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos