Barzdoto tėčio užrašai #27 – Duona

Jeigu mažė mokėtų pasakyti koks jos mėgstamiausias maistas, tai be abejonės tai būtų duona!

Net nepamenu kada ji pradėjo jai patikti. Kažkada jai davėm paragauti ir jai taip patiko, kad su duona valgo visas savo košes. Kaip suaugęs žmogus – vienas šaukštas košės ir iškart atsikanda duonos. Ir kramto. Rimtu veidu, pasičepsėdama. Į klausimą „ar skanu?“ atsako „NIAM“. Ir nusišypso. Ir toliau mielai kramto.

Šiaip visada paprašo duonos, ypač jeigu pamato, kad mes valgom. Tačiau, buvom savaitgalį sode, sėdėjo prie stalo ir mažė pamatė, kad duonos atneša. Tai ji iš to džiaugsmo stipriai įkvėpė su garsu, pradėjo šokinėti kėdutėj, mojuoti rankom ir tada užklykė iš dar didesnio džiaugsmo. Gavo savo riekelę, išvirto kėdutėj ir vėl rimtu veidu, demonstratyviai pradėjo valgyt.

Žinoma, didžioji dalis duonos nepasiekia burnos ir atsiduria ant žemės, kita dalis išmaigoma ir ištaršoma į trupinius. Bet negi atimsi iš vaiko malonumą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos