Barzdoto tėčio užrašai #19

Mūsų mažė šiaip niekada nebuvo labai tylus vaikas. Kai tik kažkiek paaugo ir išmoko skleisti ir daugiau garsų negu tik verkti, tai ir pradėjo „šnekėti“. Normalia kalba tai pavadinti sunku. Iš pradžių darydavo kažką panašaus į ĖĖĖ, kad atkreiptų dėmesį. Arba išreikšti savo nuomonę apie vieną ar kitą dalyką. Paskui jai patiko kelt balsą. Rėkti visa gerkle, gargaliuoti kažką buvo jos mėgstamiausias užsiėmimas. Pasiima į burną kramtuką ar šiaip kokį žaislą ir kaip užrėkia, kad net ausis pradėdavo skaudėti.

Paskui pats to nenorėdamas išmokiau mažę kchhh daryti. Kitą dieną, visą dieną ji nieko ir nedarė, tik darė kchhh kchhh kchhh ir spjaudėsi. Žmona, kaip netikėta, mane prakeikė. Bet aš juk ne specialiai. Iš kur galėjau žinoti, kad mažė tokia papūga.

Pats nesuprantu iš kur, bet mažė buvo išmokusi gerklinio krenkštėjimo. Nematant, kas skleidžia tokius garsus, būtų galima pagalvoti, kad namie turim alkoholiką su dvidešimt metų stažu.

Visą tą laiką kartojom jai paprastus žodžius, kaip mama, tėte, dada, papa ir panašiai. Mažė vis klausėsi ir kartojo savo riksmus ir krenkštėjimus. Klausėsi, klausėsi, nekalbėjo. Ir vakar ją, matyt, pramušė. Kai pradėjo, tai visą vakarą papapapapapapapa, dadadadadada, dai dai dai dai, abva abva abva abva, gai gai gai gai gai. Toks jausmas, kad jai šiknoj kokie penki duraceliai sukišti ir išsikrauti net neketina.

Tiek žmona, tiek aš labai laukėm to momento, kai mažė pradės lialiakinti sau suprantama kalba. Juoko turėjom visam vakarui, nes ko tik neišgirdom, ką mažė, galbūt, pasakė. O ir šiaip, labai mieli visi tie jos garsai ir bandymai kalbėti.

Ir kuo toliau tuo bus linksmiau. Mažė pradėjo vartytis. Ir šliaužti. Beveik ropoti. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad padėjus vaiką, ir nusisukus kelioms sekundėms, neberasi jo ten pat, kur padėjai. Reikia nuspėti kūdikio veiksmus, kur jis šliauš, ką norės pasiekti. Reikia mąstyti kaip kūdikis. Kol kas turim du dalykus link kurių mažė šliaužia ir kur didžiausias tikimybė ją rasti – vaikiška spinta su spalvotais dinozaurų paveiksliukais ir jos sauskelnių šiukšlių dėžė, iš kurio kyšo Barboros (tos, kuri e-parduotuvė) maišas. Apsilankymu skaičiumi šiukšliadėžė, kol kas, laimi.

Kol rašiau šį tekstą, kas penkias sekundes atsisukęs rasdavau ją lovytėje vis kitokia poza, o vėliau vis kitur ant kilimėlio. Fun time!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos