Barzdoto tėčio užrašai #18

Ne paslaptis, kad aš dirbu, o žmona dekretinėse su maže kartu. Todėl gaunasi taip, jog su maže liekam dviese nei labai dažnai, nei labai ilgai. Pradžioj buvo pirmi nedrąsūs bandymai eiti atskirai pasivaikščiot, o paskui kažkur susitikti. Žmonai taip patiko, kad bent du mėnesius taip vaikščiojom – ji po rajono parduotuves, aš į mišką su nešykle. Ji pailsi, ir aš pasivaikštau miške.

Tada buvo pirmi bandymai likti vienam namie su maže, kol žmona pasivaikščios. Pradžioj buvo beveik panika, kai rašydavo man kas penkias minutes, ar viskas tvarkoj. Dažnai viskas ir buvo tvarkoj. Bet kelis kartus buvo nepasitenkinimo isterija. Galvojau apkursiu. Žmona sakė, kad jei ką skambint ir pareis greitai namo. Nusprendžiau nerašyti, nenorėjau gadinti jos laiko sau. O ir nurimo mažė paskui.

Tačiau manęs laukė iššūkis. Keli mėnesiai iki jo, žmona pradėjo mane ruošti jam. Draugė pasikvietė į koncertą. Dažniausiai ji išeina valandai, pusantros, ne daugiau. O čia turėtų būti visos trys ar keturios valandos. Pradžioj panikavau, nes galvojau, o kaip mažė ištvers tiek laiko nevalgius. Bet nuramino, nes tokiu metu mažiukas jau valgys košes. Tai mano didžioji baimė „o ką reikės daryti, kai mažė išalks“ ir pradingo.

Koncerto dieną žmoną apėmė didžiausia panika, kad buvo beveik persigalvojusi eiti į koncertą. Mažė tą dieną nebuvo auksinė. Ryte berods kartą pamiegojo, o paskui beveik nemiegojo. Buvo irzloka, pavargusi, nemiegojusi. Galvojau – grįšiu namo ir turėsiu isterijos priepuolį kaip kažkada. Vienintelis išsigelbėjimas buvo tai, kad mažė mašinoj beveik visada užmiega. Taip nutiko ir tą kartą. Kol atvažiavom iki Siemens arenos, mažė nurimo. Išleidau žmoną, pavažiavau dar truputį ir ji užmigo. Galvoju, blemba, jeigu dabar grįšiu namo, jai bus per mažai miego. O stovinčioje mašinoje ji greitai prabunda, jeigu neįmigusi. Todėl nusprendžiau pasivažinėti. Geležiniu vilku iki Santariškių, Kalvarijų gatve iki posūkio pro autobusų parką. Tada greitai reikėjo nuspręsti – namo ar dar kažkur važiuoti. Pažiūriu į laikrodį – miega 15 minučių. Mažai. Nusuku Kareivių gatve link Nemenčinės plento. Nemenčinės plentu taip raminančiai važiavau, kad nepastebėjau kaip pasiekiau Miškonis. Apsisukau ir grįžau namo. Viso: 38,5km. Paskui dar kieme prastovėjau gerą pusvalandį, kol mažė išsimiegojo. Būtų dar miegojusi, bet buvo laikas košei.

Paskui viskas vyko įprastai – sauskelnių keitimas, košės šildymas – valgymas, žaidimas. O tada ir mamytė parašė, kad greitai judinsis iš koncerto. Suruošiau mažę vėl, į kėdutę, į mašiną ir vrum vrum pas mamytę. Mamytė pailsėjusi, atsigavusi, ir tėveliui likti vienam su maže į naudą.

P_20190221_200606_vHDR_On

 

2 Replies to “Barzdoto tėčio užrašai #18”

  1. Kokie pažįstami dalykai :)
    Lygiai taip pat savo žmonai leidžiu kartais pasiilsėt, tik vat dar į koncertą nedrįstu išleist :)

    1. Šiuo atveju aš buvau pastatytas prieš faktą ir negalėjau neišleisti Apskritai, neturiu teisės neišleisti. Išprotėti galima

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos