Barzdoto tėčio užrašai #17

Ne, aš neapleidau barzdoto tėčio užrašų, jeigu kas nors taip pagalvojo ar pasigedo. Artėja šeštas mėnesis. Penktas mėnesis į pabaigą. Kaip jau sakiau žmonai, velnio skaičius turėtų būti ne 666, o 5. Penki mėnesiai.

Penktas mėnesis yra tas mėnesis, kuomet vyksta didelis emocinis augimo šuolis ir mažoji keičiasi emociškai ir išmoksta naujų dalykų. Penktą mėnesį, ypač pradžioj, buvo apėmęs jausmas, kad grįžome į pirmo mėnesio etapą: kabėjimas ant papo, kėlimasis naktį po kelis kartus, nepaaiškinamas irzlumas dieną ir naktį ir kiti iš proto vedantys dalykai. Vieną dieną mažoji nuostabiausias vaikas, visą naktį išmiega, dieną irgi pamiega, rami, neirzli, žaidžia, valgo ir šypsosi. Kitą dieną viskas priešingai – naktį nemiega, prabunda su klyksmais po tris keturis kartus per naktį, visą dieną zirzia, nemiega, pervargsta, dėl to dar labiau nemiega, kabo ant papo ir atrodo, kad visą diena ištisas košmaras. Aš kaip „pats geriausias tėtis pasaulyje“ patyriau labai mažai šio košmaro, nes dieną buvau darbe, o naktį dažnai net neišgirsdavau mažosios verksmų, ant tiek būdavau įmigęs. Net karas nebūtų manęs pažadinęs, turbūt. Niekam nelinkėčiau tokio tėčio. Tiesa, prieš porą naktų kai mažė susapnavo košmarą ir pradėjo klykti, tai šokau iš lovos kaip tarantulą joje pamatęs.

Užtat artėjant prie šešto mėnesio, mažė pasidarė labai šūstra. Jei turi nuotaikos vartytis, tai tik spėk nusisukti ir mažė jau nuo nugaros ant pilvo apsivertė. Bet jei neturi nuotaikos, tai tiesiog daržoviaus (bus daržove, mūsų sugalvotas terminas). Taip pat jei bus kažkoks tikslas ir turės nuotaikos – tai šliauš. Sunkiai, po truputį, bet šliauš. Per pusvalandį, sunkiai, nušliaužia apie metrą. Atrado savo techniką – suneria rankas ir jomis atsispiria. Dar truputį ir negalima bus paleisti jos iš akių, o tai nušliauš ir ieškot jos paskui pakampėse reikės.

Pasidarė labai šneki. Gali valandą gulėti žaisti ir visą valandą klykaus, spygaus, krioks, memekins, lialiakins, dainuos, vajejins, ojejins, gagins ir kitokius neaiškius garsus leis. Paskutiniu metu išmoko naujų garsų – ghh, khh ir kitų gargaliavimų. Su tuo khh tai visa istorija. Trumpa. Kol žmona prapūtinėjo smegenis ir keliavo iki humanos moteriškai meditacijai, aš buvau likęs su mažąja ir bandžiau prajuokinti ją. Jai kažkodėl labai juokingai skambėjo khhh garsas ir aš jį vis kartojau su visokiom grimasom ir judesiais. Kitą dieną, kol buvau darbe, žmonai teko visą dieną klausytis mažosios khh khh khh. Dabar reikės atsargiau su garsais ir žodžiais, o tai mažoji papūga vėl išūš visus nervus.

Mėgstamiausias žaislas – ryškus barškantis plastikinis meškutis-barškutis, kurį gavom dovanų. Kuo garsiau jis barška – tuo labiau patinka mažei. Ypač patinka, kai meškutis daužomas per lovelės grotas. O tada reikia jį pasiimti į burną ir parėkti į jį. Visada prisimenu šitą kakadu. Vienas prie vieno su mūsų maže. Tik mažė be plunksnų.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos