Barzdoto tėčio užrašai #14

Per paskutinį mėnesį įvyko visai nemažai dalykų, kuriuos mažė išmoko ir tampa vis panašesnė į žmogų. Kažkaip ir norisi, kad ji užaugtų, matyti kaip išmoksta naujų dalykų, pradeda vaikščioti, kalbėti, domėtis, tyrinėti, uždavinėti klausimus, maištauti, rodyti kaprizus, vestis bernus namo…gerai, šiek tiek įsijaučiau ir per toli mąstau. Bet iš kitos pusės ir nesinori. Norisi, kad ji ilgiau būtų tokia maža, beveik bejėgė, putli, pūstažandė ir miela. Vieni pažįstami turi dviem mėnesiais jaunesnį vaiką ir kartais papasakoja kaip jiems sekasi, ką išmoko ir prisimenu kaip mūsų mažė buvo tokio amžiaus. Nors skirtumas ir nėra toks didelis, kai pagalvoji. Bet tada supranti, kad nėra skirtumas toks jau mažas ir kaip bėga laikas ir vaikas tik labiau auga ir kiekvieną tokią akimirką reikia saugoti atminty.

Per paskutinį mėnesį mažoji išmoko paimti daiktus. Iš pradžių sunkiai sekėsi, nes rankas sunku valdyti ir sunku suprasti, kad tai jos rankos. Tačiau po truputį išmoko ne tik paimti daiktus be papildomų pastangų, bet ir vartyti juos rankose. Dar grubiai, kartais nevėkšliškai, tačiau žaisliukai vartomi ir apgraužiami iš visų pusių. Taip pat, dažnai pasiima žaisliuką, kuris guli šalia jos ar kažkur netoliese.

Pasiekia žaisliukus, kurie yra netoliese, nes išmoko pasiversti ant šono. Pasiverčia ir stiebiasi rankutėm link žaislo, bandydama pačiupti. Dar nesupranta, kas yra atstumas ir kad ji dar negali pasiekti daikto, kuris yra per toli nuo jos. Kažkada mažė jau buvo apsivertusi nuo pilvo ant nugaros, bet tik vieną kartą ir turbūt netyčia. Dabar bent kelis kartus buvo apsivertusi taip iš eilės. Ir vienas didžiausių pasiekimų – vakar mažoji apsivertė nuo nugaros ant pilvo. Sunkiai, su garsais, stenėjimais, tačiau visų savo pastangų ir noro dėka atsidūrė ant pilvo ir buvo labai tuo patenkinta. O šiandien keičiant sauskelnes pradėjo prikolinti ir vartytis – aš ją ant nugaros, o ji pyst ir ant pilvo apsiverčia. Aš ją vėl ant nugaros, o ji vėl ant pilvo.

Kitas dalykas – pasidarė labai šneki. Sakydamas labai, turiu omeny,kad gali neužsičiaupti kelias valandas. Žinoma, šneka kol kas tik sau suprantama kalba, pati sau kažką pasako, pajuokauja ir pati juokiasi, krykštauja ar klykia iš laimės. Arba dėl to, kad kažką mums pasakoja, o mes durni nesuprantame. Kartais pasiima kokį pliušinį žaislą ir pradeda su juo kalbėtis, pasakoja įspūdžius, arba tiesiog rėkia jam į veidą. O kai ateina laikas valgyt prasideda užkalbėjimai ir burtažodžiai. Matyt, kad geresnis pienukas bėgtų.

Kažkuriuo metu mažoji pradėjo labai domėtis ir stebėti kaip mes valgom. Stebi susimąsčiusi, maždaug, ką mes čia darom tokio. Kodėl ne pienuką siurbiam. Tačiau paskutiniu metu vos tik pamato mus valgančius, tai seilės pradeda upeliais tekėti. Žiūri, bando čiupti šaukštus ir šakutes iš burnos. Davėm jai ta proga bulvę paragaut. Pradžioj raukėsi, nesupranto, bet paskui visai gražiai keletą šaukštų pavalgė. Paskui pabandėm cukiniją. Lapnojo taip, kad net ausys krutėjo. Matyt buvo taip skanu, kad pati pačiupdavo šaukštą, kuris keliauja link jos burnos ir pradėdavo laižyti. Nesupranta dar kaip valgyt nuo šaukšto, bet valgo su pasigardžiavimu ir su tokiu dideliu noru. Davėm dar sulčių paragaut. Slyvų. Porą šaukštelių. Patiko. Paskui triedė toliau nei matė. Antrą kartą gėrė iš kamštelio su tokiu noru, jog atrodė, kad tai skaniausias dalykas pasaulyje. Panašu, ir tikiuosi, su valgymu problemų nebus.

Ir, žinoma, aplankė mus smagiausias dalykas – ponai dantukai! Ne, neišdygo dar. Dygsta. Po truputį, lėtai, niekur neskubėdami jie skinasi sau kelia pro dantenas taip ilgindami mažąjai kančių ir skausmo laiką. Kramtukas arba bet kas, ką galima kasti puikiai tinka šiom kančiom sumažinti. Žmonai, pavyzdžiui, ji kando į petį. Gal petys geriau nei kramtukas. Arba nieko po ranka nepapuolė daugiau.

Tokie tatai mūsų pasiekimai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos