Barzdoto tėčio užrašai #11

Orai atšalo. Anksti temsta, todėl po darbo nebelabai kažkur išeinam pasivaikščioti. O tą vienintelę dieną per savaitę, kai turiu laisvadienį – būtinai lyja arba sninga. Ir dabar, paskutinę laisvą dieną, kai planavom išeiti pasivaikščioti, pradėjo snigti. Todėl pasivaikščiojimai tampa retenybe. O jeigu pavyksta išeiti, tai išėjimui ruošiamės net keletą valandų: išsimiegam, pavalgom, valgydami paprikolinam, tada jei pavyksta vėl pamiegam, tada apsirengiam, vėl pavalgom, atpilam, persirengiam, tada vėl pavalgom, tada užsimaunam kombinezoną, į nešyklę ir einam.

Prie pasivaikščiojimų mažė seniausiai įprato ir labai nesispyrioja. Apart kol bandom užmauti kombinezoną, kepurę ir pirštines. Tada turime aukščiausios klasės operinį-gerklinį koncertą. Kaimynai turbūt galvoja, kad mes kažin ką blogo jai darome. Pasodinus į nešyklę koncertas pasibaigia taip pat greitai kaip ir prasidėjo. Nešyklėje stebi aplinką, nes viskas dabar labai jau įdomu pasidarė. O ypač blizgučiai ir veidrodžiai. Tikra moteris. Tyli, mąsliom akim stebi viską aplink, net nekalba. Galiausiai miegas vistiek nugali ir nešama tiesiog užmiega.

O šnekėti mes išmokom belenkaip daug ir belenkaip skirtingai. Kai žmona bando pamaitinti, tai mažoji mėgsta pasimuistyti, pasispyriot ir su užkimšta burna pakalbėt kažką panašaus į „vaje vaje vaje vaje vaje vaje“ arba „ew ew ew ew ew ew“. Tai skamba labai juokingai, bet tik ne tada, kai yra kokia antra valanda nakties ir žmona pati smiginėja, o mažoji tik vajejina ir lialiakina kažką. Didžiausią pasitenkinimą rodantys nauji išmokti garsai turbūt yra klyksmas, žvygavimas, krykštimas ir įkvėpus daug oro, išpūtus žandus pūsti seilių burbulus maždaug „bvvvv“, „būūū“ arba „prrrr“. Šito išmoko gal tik prieš savaitę, bet jau tapo mėgstamu ne tik mūsų, bet ir jos garsu. Na ir, žinoma, nepamirškim visų standartinių kūdikių garsų: agu, uhu, aha, avava, eeeeeeee, eueue, eveve, arrrrrr, krykštauja, juokiasi, klykia ir krūva kitų kūdikiškų garsų. Visi tie garsai skamba dar juokingiau ir mieliau, kai į burną sukištas visas kumštis.

Turbūt didžiausias šio mėnesio pasiekimas – išmoko paimti daiktus. Jeigu dar prieš mėnesį sugniauždavo kumštį iš reflekso ir nesuprasdavo, kad laiko kažką rankoj ar ką su tuo daiktu daryti, tai dabar išmoko paimti daiktus, tiesia rankas ir tikrai žino, ką su kiekvienu daiktu reikia daryti – kištis burnon. Su koordinacija dar silpnai, kartais nepataiko paimti, kartais nelabai supranta kaip paimti daiktą, bet jau žino – reikia imti ir suvalgyti.

Turbūt įdomiausias jos atrastas dalykas yra jos pačios rankos. Kai šiek tiek pramoko jas valdyti, suprato koks tai geras ir naudingas daiktas. Tačiau kartais, kai pamatydavo savo rankas priešais save, taip nustebdavo jas pamačius ir taip įsispoksodavo, lyg tai būtų didžiausia paslaptis, kurią jai reikia įminti. O ką reikia daryti, kai pamatai naują daiktą ir reikia suprasti, kas tai yra? Teisingai, reikia jį suvalgyti.

Atradusi rankas, po truputį atranda ir kojas. Net toks įdomus ar naudingas (kol kas) daiktas, bet greit vistiek reiks pabandyti suvalgyti.

Lyg nustojo snigti, reikia bandyti eiti pasivaikščioti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos