Barzdoto tėčio užrašai #10

Kai žmona gulėjo ligoninėj jau po gimdymo, aš su ja kartu būdavau nuo ryto iki pat vakaro. Kartais po kelis kartus eidavau iki namų ir atgal atnešti reikalingų daiktų. Sugrįždavau namo tik pernakvoti. Kartu su ja palatoje buvo kita mergina. Viena. Su vaiku. Mane nustebino tai, kad per dvi ar tris dienas iki kol ją išleido, jos vyrą/vaikiną mačiau tik vieną kartą gal pusvalandį. Na taip, jis neprivalo visą dieną būti su ja kartu palatoje. Čia gal tik aš toks geras. Tačiau jo nebūvimo priežastis buvo kita. Gimus vaikui jis užgėrė. O kitas dienas irgi berods tūsino. Na, labai nesigilinau.

Dar šiandien ryte su žmona diskutavome apie tai, kodėl kai kurie žmonės nenori vaikų. Ar todėl,kad vaikai trukdo ir gadina gyvenimą? Pabandžiau palyginti mūsų gyvenimą prieš gimstant vaikui ir po gimimo.

Faktas, kad žmonai gyvenimas pasikeitė labai. Ji dekretinėse, ji visą dieną būna su vaiku, kol aš dirbu. Todėl kalbėsiu labiau iš vyriškos pusės, kiek stipriai pasikeičia gyvenimas.

Aš visada galvodavau, kad auginti naujagimį tai – bemiegės naktys, pastovus verkimas, maitinimas, sauskelnių ir purvinų rūbelių kalnai, kuriems galo nesimato. Iš dalies taip ir yra, pirmas dvi savaites mes praktiškai nemiegojom, nes keldavomės dėl kiekvieno garselio bijodami, kad jai kažkas atsitiko. Tada vėl keltis maitinti, pakeisti sauskelnes, nuraminti ir panašiai.

Visada galvodavau, kad kūdikiai tik arba miega arba verkia. Pasirodo ne tik. Jie gali būti ir ramūs ir tiesiog gulėti. O maitinimas vyksta kas 2-3 valandas, o ne visą dieną. Nors, visko būdavo. Ypač per augimo šuolius. Dabar jau ir šioks toks režimas yra ir mažoji, sakykim, paprastesnė. Mažiau verkia, nebent kažkas nepatinka, jei nemiega, tai su žaisliukais jau žaidžia, kol užmiega pati. Žmona tuo metu spėja ir darbus pasidaryti ir kartu pavalgyti ir arbatos pagerti galim, kol miega. Išeinam pasivaikščioti, nes ji gerai miega vežimėlyje. Žodžiu, laiko vienas kitam turim pakankamai.

Man niekada nebuvo poreikio išeiti kažkur pasilinksminti arba pagerti į barą savaitgaliais. Esu buvęs keliuose vakarėliuose, vieną ir vienintelį kartą buvau klube…salento… Ir kelis kartus buvau su žmona ir jos draugais baruose, bet galiausiai supratau, kad man tai nepatinka ir ko aš išvis ten vaikštau. Aš visada mieliau rinkdavausi pasivažinėjimą dviračiu, pasivaikščiojimą miške, fotografavimą ir panašiai. Aš nenorėjau turėti vaikų, nes galvodavau, kad nesusitvarkysiu, arba tai, kad man nepatinka svetimi vaikai, taip pat nepatiks ir savas. Man niekad nekilo mintys, kad dėl vaiko negalėsiu užsiimti kokia nors veikla ir kad vaikas trukdys gyventi. Gerti ir linksmintis man buvo neaktualu, o pasivaikščiojimus ir fotografavimus galima puikiai suderinti su pasivaikščiojimu su vaiku. Ėjimas į kavines ir restoranus nėra būtinybė kaip ir važiavimas į prekybcentrius, tai didelio poreikio tam ir nejaučiame.

Apskritai, viską apibendrinus, galiu pasakyti, kad gyvenimas be vaiko ar su vaiku nežymiai tepasikeitė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos