Kraustausi į WordPress.com

Po beveik trijų metų po to kai vėl pradėjau tinklaraštį pribrendo laikas kraustytis į šiek tiek geresnius ir modernesnius namus. Šis tinklaraštis šioje blogofermoje ir šiuo adresu egzistuoja nuo 2009 metų. Šiek tiek gaila palikti, bet tam yra priežasčių.

  1. Kartais blogr.lt puslapis pusdieniui pakimba. Kartu su juo pakimba ir visi mano tinklaraščiai. Tas erzina.
  2. Paskutinis Wordpress atnaujinimas buvo padarytas prieš kokius 8 metus jei ne daugiau. Tai reiškia, kad visas puslapis, temos, valdikliai yra pakibę 2010-iais.
  3. Kartais tiesiog techniškai neįmanoma įgyvendinti visų idėjų.
  4. Ribotos galimybės. Beveik neįmanoma monetizuoti, įsidiegti naujų dalykų ir daugelis kitų pravarčių funkcijų.
  5. Ribotos naujų įrašų sekimo ir prenumeravimo galimybės.

Aš jau anksčiau mąsčiau migruoti į kitą wordpress platformą, bet vis dvejovadau. Prisėdau, viską apmąsčiau ir nusprendžiau, kad tai greičiausiai bus į naudą. Taigi naują tinklaraštį galima rasti šiuo adresu:

https://brdkblogas.wordpress.com/

Į naują tinklaraštį persikėlė visi įrašai, komentarai, failai. Šis tinklaraštis liks, jis bus prieinamas, iki tol kol neužsirauks pats blogr.lt. Tačiau nieko į jį neberašysiu.

Naujas tinklaraštis turi:

  1. Visada atnaujinamą wordpress’ą
  2. Stabilų veikimą.
  3. Monetizavimo galimybę.
  4. Paprastesnį naujų įrašų prenumeravimą el.paštu.
  5. Modernesnį dizainą ir valdiklius.
  6. Galimybę įsigyti vardinį domeną ir kt.

Žinoma, yra ir savų minusų kaip ribota vieta failams, ne visas funkcijas nemokamoj versijoj, tačiau tolimoj ateity manau svarstysiu apie mokamą planą su vadiniu domenu.

Barzdoto tėčio užrašai #84

Prieš kelias savaites sumontavau vaizdo klipą, į kurį surinkau vaizdo įrašus iš įvairių mažės gyvenimo etapų – nuo pirmos dienos kuomet gimė iki dabar. Mes su žmona kartais prisėdam ir pažiūrim visus jos įrašus, prisimenam, ką galbūt primiršom. O šį vaizdo klipą galima bus mažei parodyti kai bus vyresnė. Manau jai patiks.

Kai pabaigiau – parodžiau žmonai. Žiūrint tą vaizdo klipą mane vis apimdavo jausmas, kad žiūriu į svetimą vaiką. Visi vaizdo įrašai, kuriuose jai pusę metukų, metai, pusantrų atrodo tokie tolimi, atrodo, kad tai buvo taip seniai ir kartais mažė juose visiškai nepanaši į save dabar.

Esu ne kartą rašęs apie tai kokia ji užaugusi atrodo vienu ar kitu momentu. Dabar man ji irgi atrodo labai užaugusi – tiek visko moka, šneka, susigalvoja savo žaidimų, fantazuoja, juokauja. Elgiasi kaip tikrai vaikas. Tokia pati suaugusi ji man atrodė ir prieš pusę metų. Ir prieš metus. Tačiau kai pažiūriu į ją prieš pusę metų dabar – tai ji atrodo tokia mažytė. Mažiau plaukų, dar nekalba normaliai, kitaip žaidžia, kitaip elgiasi. Jau net nekalbu apie tai kaip ji atrodė kai jai buvo metukai. O tada ji mums atrodė tokia didelė.

Tikiu, kad kai po pusės metų pažiūrėsiu į ją dabar ji jau atrodys mažytė, nes po tiek laiko bus dar labiau pasikeitusi, dar labiau užaugusi. O taip pat po metų, pusantrų, dviejų. Praėjo tik dveji su pusę metų, o atrodo kokie 10.

Vakar žmona užsiminė man, kad neberašau tėčio užrašų. Spėju, kas skaito – irgi pastebėjo ir gal net pasigedo. Ne, nepamirštu rašyti. Tiesiog per daug visko vyksta, kad spėčiau viską užrašyti. Taip pat paskutiniu metu rašydavau tik dialogus. Smagu juos dokumentuoti, tačiau po kurio laiko manau juos tiesiog atsibosta skaityti. Ką manot?

Dalykas, dėl kurio dviratis užknisa

Jau matau kaip kažkas pagalvoja o tai tu nesakei, kad dviratis ideali transporto priemonė?! Aš niekada nesakiau, kad dviratis yra ideali transporto priemonė. Bent jau Lietuvoj. Ne visur yra kur palikti dviratį. O kartais tai tiesiog nėra saugu. Bet dabar ne apie tai.

Su dviračiu viskas yra gerai. Tačiau yra vienas dalykas, kuris mane užknisa ir nervina. Tai yra neišvengiama ir su tuo reikia susitaikyti. Gadina visą malonumą ir apsunkina kartais ir taip nelengvą kelionę. Tai dalykas yra vėjas. Jis užknisa ne dėl to, kad dabar jis šaltas ir galima nušalti veidą. Jis užknisa vien dėl to, kad jis yra. O dažnai būna ir gūsingas ant tiek, kad važiuojant nuo kalno reikia minti norint, o važiuojant lyguma susidaro įspūdis, kad važiuoju į kalną. Tas stiprus vėjo gūsis, kuris pučia tiesiai į veidą beveik sustabdo dviratį ir susidaro įspūdis, kad tuoj pradėsiu važiuot atgal net mindamas pedalus į priekį.

Na, bet tenka su tuo tik susitaikyti, sukaupti visas jėgas ir bandyti minti pirmyn. Pradėjau ieškotis naujo maršruto – kiek įmanoma labiau apsupto pastatais ir kiek įmanoma vengti didelių atvirų erdvių, kur vėjo gūsiai stipriausi.

Dviratis ir buduliai. Konfliktas #2

Apie tokius atvejus, kai pagrindiniu keliu važiuojančiam dviratininkui užkertą kelią iš šalutinio kelio išvažiavęs vairuotojas arba spaudžia prie bortelio esu tik skaitęs arba matęs atskirus video ta tema. Pačiam niekada to patirti neteko, nes tiesiog nevažinėdavau gatvėmis. Iki šio šeštadienio.

Važiavau pagrindiniu keliu. Dviejų eismo juostų į abu puses gatvė rajone. Eismo beveik nėra. Važiuoju sau ramiai, privažiuoju T formos sankryžą. Matau, kad iš šalutinio kelio suks mašina mano judėjimo kryptimi. Stovi. Pagalvojau faina, laukia kol pravažiuosiu. Neilgai teko džiaugtis, nes vos privažiavau sankryžą tas dalbajobas pasuko man tiesiai prieš nosį ir važiuodamas tokiu pat greičiu kaip aš pradėjo mane spaus prie kelkraščio. Nežinau specialiai ar ne, bet sprendžiant iš to, kad iš pradžių važiavo lėtai, o paskui mirksint žaliam šviesoforo signalui nurūko visas tas manevras atliktas specialiai.

Kažkodėl norint turėti ginklą reikia pažymos apie psichinę būklę. Tačiau automobiliui su kuriuo lygiai taip pat galima ką nors lengvai užmušti – ne. Ir tokių psichiškai nestabilių ir pavojingų kitiems žmonių už vairo yra krūva.

Dviratis ir buduliai. Konfliktas #1

Kai pradėjau kasdien važinėti dviračiu po miestą žinojau, kad anksčiau ar vėliau teks atsidurti konfliktiškose situacijose su buduliais vairuotojais. Pakankamai dažnai pasitaiko atvejų, kuomet vairuotojai išvažiuodami iš kiemų, aikštelių ir kirsdami dviračių taką nepraleidžia nei pėsčiųjų nei dviračių. Vargu ar jie net pagalvoja apie tai, kad kažkas gali ten eiti/važiuoti. Ne kartą teko matyti situaciją, kai išvažiuodami iš kiemo vairuotojai (ypatingai Žirmūnų gatvėje) įsibėgėja, pravažiuoja visiškai nesidairydami pro šaligatvį / dviračių taką ir sustoję ties išvažiavimu pradeda dairytis.

Aš jau nekalbu apie praleidimą per perėją. Jei privažiuoja perėją ir pamato mane tai paspaudžia, kad greičiau pravažiuot. Šiandienos situacija nutiko būtent perėjoje.

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos