Apie klausimus kavinėse

„man skanios kavooos“, „ar turit kavos?“, „ar jūsų skani kava?“…

Ir taip toliau ir panašiai…

Gal girdėtos frazės? Gal esat patys bent vieną iš tokių ar panašių vartoję? Kokia buvo baristos reakcija?

Tokias ir panašias frazes girdžiu bent kartą per dieną. Iš viso už baro dirbu virš 4 metų. Grubiai primetus, šias frazes/klausimus esu girdėjęs 800 kartų.
Jeigu visada galvojot, kad yra labai šmaikštu ir žiauriai geras prikolas atėjus į kavinę vystyti dialogą maždaug taip:
– Laba diena, man kavos.
– Kokios?
– Skanios!
Cha cha, kaip juokinga. Tikitės, jog barista mirs iš juoko kaip jūs pajuokavot? Pasijuoks ir padarys skanios kavos nors šiaip daro neskanią kavą? Tai galiu pasakyti, kad klystate. Tai nėra šmaikštu.  Tai užknisa lygiai taip pat kaip kelių ereliai su BMW arba veganai.

Kodėl? Jeigu kavinėje yra prasta kava ir jūs atėję prašysite skanios kavos, tai nuo to ji skanesnė netaps. Taip pat, jeigu jums skanu yra cukrinio diabeto sukelėjas – prikimšta karamelės, grietinėlės ir kitokio šlamšto latė – ir prašote skanios kavos, turėdami omeny tokią latę – tai nereiškia, kad ir kitiems tai yra skanu. Arba bent jau baristai. Jeigu norite kalorijų bombos – taip ir sakykite.

Tie, kas klausia „ar jūsų kava skani“?, „ar turit kavos?“ galėtų išvis neišsižioti, atrodytų protingesni.

Taip yra ne tik kavinėse, bet restoranuose, valgyklose ir kitur, kiek teko pačiam girdėti, būnant restoranuose. „ar jūsų picos/barščiai/cepelinai/kebabai etc., skanūs?“ Na tai užsisakykit, paragaukit ir pasakykit ar JUMS skanu. Kas jums skanu – kitam šlykštu ir atvirkščiai.

Elkitės protingai.

 

P.S. Tai yra autoriaus nuomonė ir ji nebūtinai turi sutapti su kieno nors kito. Visi dialogai yra išgalvoti, bet paremti tikrom situacijom.

12 Replies to “Apie klausimus kavinėse”

  1. Gali būti, kad žmogus tiesiog nežino ko nori arba jam tas pats kokią kavą gerti. Gal jis tikisi, kad barista jam patars ir padarys savo nuožiūra? Gali būt, kad jis savo gyvenime ragavo tik tirpią su pienu ir tirpią be pieno ir kiti pavadinimai jam nieko nesako. Variantų milijonai.

    1. Čia labiau „pažiūrėkit koks aš šmaikštus, užprikolinsiu ir cha cha cha…“. Kam reikia patarimo, tai jie to ir klausia „patarkit ,aš nežinau, pirmą kartą pas jus irt.t.“.
      Tas padarymas savo nužiūra -- neateini gi į piceriją ar dar kur nors pavalgyt ir sakai „ar turit maisto?“ „padarykit savo nuožiūra“…

  2. Čia man primena ir kai būna žmogus ateina i kokią konditerijos parduotuvę ir klausia pardavėjos kuris pyragas SKANIAUSIAS :D It tai būtų įmanoma nustatyt ir lyg pardavėja būtų absoliučiai viską ragavus :D

      1. Skonis per daug subjektyvus, kad jį vertinti pagal tai. Pvz., aš mėgstu egzotiškesnę, rūgštesnę kavą, bet jos perkama žymiai mažiau, nei klasikinės. Tai nereiškia, kad ji yra mažiau skani. Bet man ji skanesnė.

        Tas, kurį labiausiai perka -- populiariausias -- taip, tada sutinku.

          1. Aš nežinau kaip kitose įmonėse viskas vyksta, bet pas mus nei karto nėra liepęs sakyti, kas yra skaniausia, geriausia ir panašiai. Sakydamas, kad kažkas yra skaniausia, kiti produktai iškart yra nustumiami į antrą planą. Ir klientas iškart galvos „jei šitas skaniausias, tai kiti turbūt nelabai skanūs, tai ir neragausiu“. O sakydamas, kad viskas skanu…aš taip kartais sakau ir matau kaip žmogus susikonfjūzina ir išvis nieko neperka arba „nūūū gerai, taaiiii tada va šitą man…“

            Pvz., ateičiau aš pas tave į kavinę ir klausčiau pardavėjos, kas yra skaniausia. O ji man sakytų, kad pyragas su razinos yra pasakiškas, perkamiausias, skaniausias ir nuostabiausias. O aš negaliu pakęst razinų. Man gal bus skaniausias pyragas tas, kurio niekas neperka. Todėl pirkėjas turi pats nuspręsti, kas jam yra skanu, o pardavėjas tik užvest ant kelio, pasiūlant, pakomentuojant iš ko sudarytas vienas ar kitas produktas. Ką aš ir pats darau ir tai geriausiai veikia.

            Todėl, jei pardavinėsi tik skaniausią -- visa kita produkcija bus išmesta ir gali nesulaukti pirkėjų pasitikėjimo.

            1. „žmogus susikonfjūzina ir išvis nieko neperka arba „nūūū gerai, taaiiii tada va šitą man…“ Apie tai ir kalbu, kad tada neperka. O jei tau neskanu razinos, visada galima turėti ir antrą, ir trečią pasiūlymus. Bet jei klientas nori kažką pirkti, o pardavėjas neparduoda, tai joks jis tada ne pardavėjas ir kam jis tada reikalingas apskritai? Tuo labiau, kai yra tokių pardavėjų, kurie sugeba įrodyti klientui, kad jam kažko reikia, net tada kai jam iš pradžių atrodo, kad nereikia.

              1. „žmogus susikonfjūzina ir išvis nieko neperka“ -- nepalieku žmogaus tokioj situacijoj, vistiek kažką pasiūlau. Bandau pajuokauti taip sakydamas : D
                Tokie pardavėjai, kurie bando parduot tau tai, ko tau nereikia beliko turguj -- „va, šytas baisūs rūbaz jūmz labai labai tynka, pyrkytę!“
                Normalus pardavėjas turėtų išsiaiškinti ir parduoti žmogui tai, ko JAM reikia, o ne PARDAVĖJUI. Aš taip manau. Tada ir atsiranda pasitikėjimas ir nereikia jokių „tas skaniausias, anas skaniausias“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos