Dviračiui nėra blogo oro, yra tik pasiteisinimai

Pirmas sniegas

Šiandien Vilniuje pasnigo. Kai ryte vos atsibudęs pamačiau, kad sninga net nesusimąsčiau kaip gi aš dabar važiuosiu į darbą. O gi žinoma, kad dviračiu! Man be galo patinka, kai sninga ir ypač kai sninga pirmasis sniegas. Tada net nuotaika kažkokia kitokia, žiemiška, šventiška.

Apsirengiau kiek šilčiau nei įprastai ir išvažiavau į darbą. Bevažiuojant pradėjo snigti ir kuo arčiau darbo – tuo smarkiau. Važiavau ir kaifavau. Sningant iš tiesų važiuoti yra gerokai maloniau nei per lietų. Lietus kažkoks šlapesnis.

Su slidžiais dviračių takais nesusidūriau. Tikėtina vakare važiuojant namo pašals. Tada reiks labiau pasisaugoti. Važiuoti jokių problemų nebuvo. Gal tik vėsiau negu buvo iki šiol. Bet vistiek kol atvažiavau iki darbo sukaitau.

Kartais sulaukiu klausimų ką darysiu žiemą, kai bus daug sniego ir šalta?

Dviračiu į darbą – kaip sekasi?

Jau maždaug pusantro mėnesio kasdien važinėju dviračiu į darbą ir vis dar negaliu atsidžiaugti tuo. Tai vienas tų sprendimų, kai pagalvoji „o kodėl nedariau to anksčiau?“.

Mėnesis laiko yra pakankamas laiko tarpas įvertinti savo sprendimą.

  1. Kelionė į darbą trunka 20-22 minutes, kartais iki 25. Viskas priklauso nuo nuotaikos, energijos, aplinkybių.
  2. Kelionė iš darbo trunka apie 15-18 minučių. Toks laiko skirtumas yra todėl, kad važiuoju į darbą daugiau į kalną, o iš darbo – nuo kalno.
  3. Važiavimas ryte – tai gera mankšta pajudėti, prasibudinti iki galo. Vakare – lengva mankštelė prieš miegą.
  4. Daugiau laiko būnu gryname ore. Žinoma, orą palei autostradas (Kareivių, Ozo g.) vargu ar galima grynu, bet vis geriau nei iš namų sėsti į mašiną, iš mašinos iškart į darbą, o vakare tas pats procesas tik atvirkščiai būnant lauke vos keliasdešimt sekundžių.
  5. Kai buvo gražios saulėtos rudeniškos dienos buvo vienas malonumas važiuoti ir grožėtis rudeniškais peizažais. Arba kai kelias dienas buvo super tirštas rūkas. Ramiai sau sustodavau, pafotografuodavau, neskubėdamas važiuodavau į darbą ir grožėdavausi.
  6. Patiriu žymiai mažiau streso ir pykčio priepuolių, nes nereikia vairuoti mašinos anarchijos sąlygomis. Pastoviai arba kas nors užlįsdavo naglai, pavojingai manevruodavo, sėdėdavo ant šiknos, nerodydavo posūkių, kamščiai, blogas matomumas ir t.t.
  7. Svarbiausia – važiavimas dviračiu nieko nekainuoja. O dar ir sveika.

Kaip parkuotis Vilniuje

Turbūt dažną vairuotoją bene kasdien kankina šis klausimas: kaip ir kur parkuotis mieste. O viskas iš tiesų labai paprasta, tereikia vadovautis keliomis pagrindinėmis taisyklės. Ne, tikrai ne KET.

  1. Kaip parkuotis prie namų? Prie namų galioja vienintelė taisyklė: kur gali užvažiuot ir tilpti mašina – ten parkavimo vieta. Nesvarbu, ar tai važiuojamoji dalis, ar šaligatvis, ar pieva. Tik prisiparkavus svarbiausia palikti vietos pravažiuot kitai mašinai, nes kiti vairuotojai labai pyks. Pėstieji pohui, gali ir apeiti. Tėvai su vežimėliais? O jie dar kažkur eina?
    Svarbiausia ignoruoti toliau nuo namų (apie 100-200 metrų) esančias laisvas aikšteles, nes koks lochas taip toli parkuosis. Ir nepamiršti gavus baudą visus vadinti stukačiais ir kaziolais ir sakyti kokia valdžia bloga, kad tenka gyventi savo susikurtoje kiaulidėje.
  2. Kaip parkuotis prie darbo? Jeigu turi nemokamą ir dar rezervuotą nuosavą vietą prie darbo tai tu esi išrinktasis. Tau viskas pohui. Tačiau jei tau ne taip pasisekė ir nuosavo vietos neturi, tai pirmiausia reikia išsiaiškinti kur dirbi, kad išspręsti parkavimo bėdas:
    – Jeigu tai centras, kur visos aikštelės mokamos, tai randi kokį nors užkampį , kur nereikia mokėti už parkavimą. Tai gali būti kieno nors kiemas, kokia nors pieva, šaligatvis. Svarbu, kad nebūtų labai toli nuo darbo. Kiekvienas rytas yra kančia rasti vietą ir užima gerokai daugiau laiko nei varyti viešuoju arba dviračiu, bet važinėti lachavozu ne lygis.
    – Jeigu tai už centro ribų, kur parkavimas nemokamas yra kelios galimybės:
    a) Darbas turi nuosavą aikštelę, kurioje beveik nėra problemų rasti vietos. Tada viskas chill.
    b) Darbas turi aikštelę, bet joje beveik niekada nebūna vietų. Nebėda, tereikia palaukti, kol kas nors atlaisvins vietą. Taip pat galima ką nors užstatyti ir palikti numerį. Bet geriau nereikia, nėra čia ko skambinėti.
    c) Darbas neturi nuosavo aikštelės, todėl galioja ta pati taisyklė kaip ir prie namų.
  3. Kaip parkuotis prie prekybos centrų? Svarbiausia taisyklė – pasistatyti kuo arčiau durų. Aišku, tobuliausia būtų įvažiuot į prekybcentrį su mašiną, bet deja, kol kas dar taip negalima. Jeigu prie pat durų nebūna vietų, tai galima palikti kur nors ant praėjimo, ant užbrūkšniuotos vietos arba bet kur, kur telpa mašina. Ne vaikščiot gi atvažiavai.
  4. Kaip parkuotis prie darželių ir mokyklų? Čia kažkokių ypatingų taisyklių nėra. Kas pirmesnis pasistato ant šaligatvio, žolės, prie darželio durų ar tiesiog ant kelio užtverdamas praėjimą ir pravažiavimą visiems – tas gudresnis. Vis tik prisiminiau svarbiausią taisyklę – reikia privažiuoti kuo arčiau durų. Netgi, jei tai užtruks dvigubai daugiau laiko, nei pasistačius toliau ir paeiti. Bet negi vaikščiosi. Vaikšto tik bėdžiai.
  5. Kaip parkuotis atvažiavus prie kokios nors mažos parduotuvės? Bet kur ir bet kaip. Nes juk tik penkioms minutėms.

Kasdienė akinių priežiūra

Pastebėjau, kad daugelis kažkodėl įsivaizduoja, jog nusipirkus akinius ir užsidėjus juos ant nosies daugiau nieko nereikia daryti ir jie ilgai tarnaus ir atrodys gerai. Bet realybė yra kitokia – akinius reikia prižiūrėti ir kartais atlikti kapitalinį tvarkymą ir valymą.

Kartais klientai atneša akinius visiškai nudrožtus, sulankstytus ir baisiai atrodančius akinius taisymui arba tvarkymui. Iš smalsumo pasidomiu prieš kiek laiko pirko akinius. Ir kartais atsakymas mane nustebina – akiniai būna pirkti prieš porą mėnesių. Tai ką reikia daryti su akiniais, kad jie atrodytų kaip 10 metų nešioti. Bet būna ir labai retų atvejų, kai akiniai atrodo kaip ką tik iš lentynos, nors jiems jau daug metų.

Akinius prižiūrėti nėra sunku, tiesiog tai reikia daryti sąžiningai ir nuolat. Tam reikia:

No Fog servetėlė akiniams

Jau prieš kurį laiką pas mus salone atsirado pardavime šios nuo rasojimo apsaugančios servetėlės. Mąsčiau pirkti, bet pagalvojau, kad nelabai yra poreikio. Darbe kauke užsideda taip, kad akiniai nerasoja. Tačiau, kai kaukes jau reikia dėvėti ir lauke, atsirado poreikis apsaugoti akinius nuo rasojimo. Ypač važiuojant dviračiu, kadangi kvėpavimas gerokai intensyvesnis ir akiniai užrasoja akimirksniu.

Vakar kaip tik išbandžiau No Fog servetėlę ekstremaliomis sąlygomis.

Barzdoto tėčio užrašai #82

Peppa!

Nuo tada kai prieš kelis mėnesius žmona parodei mažei Pepos filmuką jai prasidėjo obsesija. Tos pačios filmuko serijos jai iki šiol neatsibosta ir kaskart žiūri kaip naujas. Mes net stebėjomės, kaip jai neatsibosta, bet tada prisiminėm save vaikystėj kai žiūrėdavom tas pačias serijas po keliasdešimt kartų ir tada daugiau apie tai negalvojom.

Dabar kai tik pamatom kokį nors daiktą ar knygą su Pepa trumpai pagalvodami ar reikia (reikia) perkam. Tai dabar mažė turi vieną Pepos dėlionę, vieną knygelę su garsais, vieną knygą – dėlionę, kelias minkštas knygeles su istorijom, turėjo begalę spalvinimo knygelių, bei knygelių su lipdukais. Taip pat turi Pepos chalatą ir svarbiausia – pliušinę Pepą.

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos